Knyga apie Leliūnus – antroji Anykščių Jono Biliūno gimnazijos istorijos mokytojo Gintaro Ražansko lokaliosios istorijos tyrimų knyga.
„Ant kalno“, – paduodama autobusų vairuotojui pinigus, kryptį, kur link važiuos, nurodo garbaus amžiaus moteris. Ir niekam net nekyla jokių klausimų, kad ji vyksta į Debeikių seniūnijos Leliūnų kaimą. Už 15 kilometrų nuo Anykščių, prie kelio Anykščiai – Rokiškis, įsikūręs kaimas – lyg ir vienas, lyg ir du, nes kaimo gyventojai gyvena „ant kalno“ ir „pakalnėje“.
Kurortas be statuso
Leliūnai garsėja ne tik savo jau į žmonių sąmonę spėjusiu įsirėžti reljefu. Tai – tarsi mažytis kurortas dar tik šio statuso siekiančių Anykščių pašonėje. Rytiniu kaimo pakraščiu teka Šventosios upės intakas – Aknysta, į rytus nuo Leliūnų yra Sterkiškių tvenkinys, vakaruose – Leliūnų tvenkinys, o per patį kaimo vidurį vingiuoja Asiūklės upelis. Vos už kelių kilometrų nuo Leliūnų sruvena Šventosios upė. O kur dar miškų platybės. Iš pietvakarių Leliūnus supa Ramuldavos miškai, iš šiaurės – Mickūnų miškai. Taigi, žuvies, grybų ir kitų miško gėrybių čia gyvenantys tikrai niekada nepritrūksta.
Prekiavo su rusais
Leliūnai visuomet garsėjo kaip verslus kraštas. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje tuometiniame kolūkyje „Už taiką“ įkurtas vienas pirmųjų ir stipriausių pagalbinių verslų cechų. Čia buvo gaminami įvairūs plastikiniai gaminiai. Visą kaime pagamintą produkciją išveždavo realizuoti į Rusiją. Kalbama, kad būtent šis pagalbinių verslų cechas vėliau tapo pavyzdžiu ir paskatino privataus verslo plėtrą Anykščių rajone. Beje, prie įvairių kaime gamintų „burbuliukų“, „komplektėlių“ ir kitos produkcijos gaminimo rankas yra pridėjęs ir ne vienas anykštėnas. Žmonėms tuo metu ši verslo šaka buvo galimybė papildomai užsidirbti.
Žemės ūkį puoselėjo žinomi anykštėnai
Leliūnuose nuo 1954 iki 1991 metų veikęs kolūkis „Už taiką“ buvo darbdavys ir ne vienam šiuo metu aukštas pareigas užimančiam anykštėnui. Šiame kaime agronomu dirbo dabar UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktoriaus pareigas užimantis Kazys Šapoka. Vyriausiuoju agronomu tuometiniame kolūkyje „Už taiką“ taip pat dirbo buvęs Seimo narys, dabar savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Baura.
Vietos produkcija – net ant ambasadorių stalo
Žlugus kolūkiui, Leliūnų kaimo gyventojai rankų sudėję nesėdėjo – daugelis ir toliau dirba žemę, kiti ėmėsi privataus verslo. Štai Raimondas Guobužas jau daugelį metų tėvų žemėje augina braškes. Ūkininkas užšaldytus braškių daigus perka Olandijoje, Lenkijoje ir sodina vasaros viduryje. Braškės užauga derlingos, atsparios puvimui, patvarios vežiojimui. Braškyne darbuojasi visa Guobužų šeimyna – Raimondui padeda žmona Daiva, sūnūs Aivaras ir Justas.
Vladislovas Tamošiūnas Leliūnuose augina naminius paukščius. Natūraliais lesalais lesinamų sparnuočių įsigyja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos pirkėjai.Viščiukų, žąsiukų, ančiukų perka ūkininkai, pavieniai augintojai. Itin čia paklausūs didieji baltieji kalakutai. Verslininkas ne kartą yra pasakojęs, kad jo užauginta kalakutiena mėgaujasi net JAV ambasados Lietuvoje darbuotojai.
Sauliaus ir Aušros Grižų įkurta bendrovė „Greiteka“ visoje šalyje kasa tvenkinius, Jono Kazlausko įmonė superka veršelius ir avis, Sauliaus Matuliausko medžio apdirbimo įmonėje dirba nemažai kaimo jaunimo.
Kaimo istorija –
knygoje ir internete
Vienas įsimintiniausių kaimo gyvenimo įvykių – prieš dvejus metus dienos šviesą išvydusi istorijos mokytojo Gintaro Ražansko išleista knyga „Leliūnai“.
„Kiekvienas kaimas – kaip ir žmogus – turi savo veidą, likimą, istoriją, papročius, kultūrą. Žmonių prisiminimuose atgyja išnykusių sodybų vardai, žmonių istorijos. Tokie senųjų kaimo žmonių pasakojimai ir paskatino išsaugoti čia gyvenusiųjų istoriją ir perduoti ją jaunajai kartai. Džiaugiuosi, kad žmonių prisiminimai, archyvuose rasti dokumentai virto knyga – tai svarbu saugant mūsų istorinę atmintį. Juk nuo savo šeimos, gyvenamosios vietos istorijos prasideda savo tautos, valstybės istorijos pažinimas“, – teigia knygą apie Leliūnų kaimą parašęs G. Ražanskas.
Šiandien kaimo istorija yra sugulusi ne tik į knygos puslapius. Kaimo kasdienybės vaizdai visiems besidomintiems Leliūnais yra pasiekiami specialiai sukurtoje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
