Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 31 d. veiks knygų ir periodinių leidinių paroda „Lietuvos bibliografas ir Anykščių krašto praeities tyrėjas“, skirta kraštiečio prof. Osvaldo Janonio 75–osioms gimimo metinėms paminėti.
Gruodžio 9 d. jau skaičiuosime trečius metus, kaip tarp mūsų nebėra Anykščių rajono garbės piliečio, Viešosios bibliotekos globėjo, Anykščių krašto praeities tyrėjo, mokslininko bibliografo prof. dr. O. Janonio. Žvelgdami į praėjusius metus, turime pripažinti, kad į anykštėnų kraštotyrininkų veiklą įsijungęs O. Janonis įnešė daug idėjų, inicijavo ne vieną unikalų kultūros projektą, parengė beveik dvi dešimtis knygų, skirtų gimtojo Anykščių krašto, o ypač Surdegio miestelio, kuriame prabėgo jo vaikystė, praeičiai atskleisti.
Anykštėnas mokslininkas buvo bibliografijos metodologijos autorius. Pasak buvusių Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriaus kolegų: „O. Janonis buvo pirmasis lietuvių bibliografijos teoretikas, pagrindus įgijęs Sankt Peterburgo mokslo mokykloje. Vilniaus universitete pradėjo dirbti Kauno Humanitariniame fakultete ir vėliau perėjo į Knygotyros katedrą VU Komunikacijos fakultete, kur 2004 m. tapo profesoriumi. Tai buvo kaip reta subtilus ir gilus teoretikas, operuojantis sudėtingiausiomis filosofinėmis ir metodologinėmis kategorijomis, sugebantis išnarstyti informacinio pasaulio reiškinius, juos apibendrinti, logiškai pagrįsti ir grąžinti mums, kaip vientisą ir įtikinamą „teorijos salelę“. Taip pat buvo kruopštus bibliografas, sudarinėjęs einamosios ir retrospektyviosios bibliografijos rodykles, dalyvavęs tarptautiniuose bibliografiniuose projektuose, ir mokslinių serialinių leidinių „Bibliografija“ ir „Knygotyra“ redkolegijų narys, rūpinęsis bibliografijos mokslo žinių sklaida. Tobulumo ir tikslumo jis reikalaudavo ir iš kitų: bendraautorių, bibliografijos priemonių sudarytojų, leidėjų, kolegų <…>. Kolegas stebino jo atkaklumas ir kantrybė, o kartu ir neišsenkanti vaizduotė, siūlanti daugybę netikėtų kūrybinių sumanymų, ką pastebėjo ir kolegos Anykščiuose. Didelę jų dalį Osvaldas įgyvendino nepailstamai dirbdamas ligi paskutiniųjų dienų“.
https://www.kf.vu.lt/naujienos/bendrai/24-bendrai/5599-prof-osvaldo-janonio-atminimui
Trumpi biografijos duomenys
Priminsime, kad O. Janonis gimė 1948 m. lapkričio 25 d. Netikiškių k. (Anykščių r.). 1966–1970 m. O. Janonis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete bibliotekininkystę ir bibliografiją, įgijo mokslinio bibliotekininko bibliografo išsilavinimą. 1971 m. jis buvo pakviestas dirbti vyresniuoju dėstytoju Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete. Penkeri pedagoginio darbo metai atskleidė jo pedagoginius sugebėjimus, išryškino polinkį moksliniam darbui.
Prof. O. Janonis paskelbė beveik 200 mokslinių publikacijų bibliografijos mokslo metodologijos, bibliografijos teorijos, Lietuvos valstybinės ir lietuvių nacionalinės bibliografijos klausimais, apie 50 mokslo populiarinimo publikacijų, taip pat analitinių ir referatinių apžvalgų, sudarė ir redagavo bibliografinių rodyklių. Mokslininko straipsniai ir recenzijos buvo spausdintos leidiniuose „Knygotyra“, „Bibliografijos žinios“, „Bibliografija“, „Bibliotekų darbas“, „Tarp knygų“, elektroniniame žurnale „GATA“, žurnale „Libri“ ir kt. Su kitais autoriais jis parengė daugiau nei 10 žinynų, sudarė elektroninę kompaktinę plokštelę „Lietuvos knygos veikėjai“ (2004 m.). Jis skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse bibliotekininkų, bibliografų ir knygotyrininkų konferencijose bei seminaruose, skaitė paskaitas bibliotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose (1985–1989 m.), stažavosi įvairiose užsienio šalyse.
Už nuopelnus mūsų šalies kultūrai ir už mokslinę veiklą O. Janoniui įteikta Vaclovo Biržiškos premija. Jis apdovanotas Kultūros ministerijos premija (2005 m.). Vilniaus universiteto rektorius O. Janonio veiklą tris kartus įvertino padėkomis (1980, 1985 ir 2006 m.). Už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai bei mokslinę kraštotyros veiklą kraštiečiui skirta Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2012 m.). Už taurų darbą, tyrinėjant tautos kultūros paveldą, jis apdovanotas Lietuvos kraštotyros draugijos padėka (2018 m.). 2019 m. prof. dr. O. Janoniui buvo suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas. Tais pačiais – 2019 m. Lietuvos Respublikos 100-mečio proga nusipelnęs anykštėnas apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu.
O. Janonis tyrinėjo rašytinį Anykščių krašto paveldą
Baigęs akademinę veiklą, O. Janonis atsidavė moksliniam kraštotyros darbui. 2012 m. tyrinėdamas Anykščių krašto praeitį, mokslininkas atkreipė dėmesį į Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės archyvą ir senąsias stačiatikių knygas. Profesoriaus dėka stačiatikybės istorikai, kraštotyrininkai šiame archyve ras įvairios medžiagos apie Anykščių cerkvės istoriją: jos administratorius, psalmių skaitytojus, cerkvės tarybą ir seniūnus, kasdieninį parapijos gyvenimą, finansinius reikalus ir kt. Cerkvės archyve saugomi 1848–1985 m. dokumentai.
Mokslininkas tyrinėjo ir Anykščių cerkvėje saugomas senąsias liturgines knygas. Kraštotyrininkui rūpėjo ne tik jas ištirinėti, įvertinti, aprašyti, bet ir surengti šių unikalių senų ir retų spaudinių parodą – parodyti knygas ne tik anykštėnams, bet ir kitų miestų gyventojams. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Anykščių viešojoje bibliotekoje organizuota paroda „Senosios stačiatikių Šv. Mišių knygos“ sutraukė lankytojus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Tyrėjas padarė išvadą, kad beveik 200 metų senumo 47 knygos iš Anykščių cerkvės yra didžiulis spausdinto žodžio istorijos lobis, spausdinto kultūros paveldo dalis. Knygos vertingos ne tik dėl jų meninio lygio, bet ir dėl nedidelio išlikusio egzempliorių skaičiaus.
Prof. O. Janonis sukūrė savotišką paminklą nykstančiam Surdegiui.Kraštietis parengė ir išleido net septynias knygas apie Surdegį – Anykščių rajono miestelį, garsų savo praeitimi. 2014 m. mokslininkas savo lėšomis leisdamas beveik 400 puslapių knygą „Surdegis ir jo apylinkės: atminimo knyga“ prisipažino: „Norėjau, kad knyga užgriebtų kiekvieno surdegiečio protą ir širdį, sukeltų tikrą pasididžiavimo savo miesteliu ir jo apylinkėmis jausmą, būtų viena iš priemonių savo gimtojo krašto meilei jų vaikuose ugdyti ir palaikyti“.
Knygotyrininkas ištyrinėjo „knygos anatomiją“
Dvejus metus po Lietuvos didžiąsias bibliotekas keliavo profesoriaus O. Janonio sumanyta ir kartu su anykštėnais bibliotekininkais sukurta edukacinė plakatų paroda „Knygos anatomija“. Analogo šalyje neturinčios parodos siekis buvo parodyti knygų skaitytojams mažiau žinomas arba visai nežinomas knygos puses ir detales. Idėjos autorius rado ne tik knygos smegenis, stuburą ir širdį, bet ir ląsteles, kraujo kūnelius, chromosomas, plaučius ir net DNR bei įvairias bakterijas, naikinančias knygos gyvastį. Parodoje „Knygos anatomija“ šalia bibliotekininkų sukurtų plakatų buvo eksponuojamos knygos bei atskiros jos sudedamosios dalys, popieriaus pavyzdžiai bei įvairios pagalbinės vaizdinės priemonės. Devyniolikoje plakatų pateikta 340 knygos organų ir kitų sudedamųjų dalių apibrėžčių, dar daugiau – jų iliustracijų. Anykščių bibliotekininkai įsitikino, kad profesoriaus idėja sukurti tokią edukacinę parodą turi grįžtamąjį ryšį – savaime, nejaučiamai verčia skaitytoją rūpestingiau elgtis su knyga.
Minėdami kraštiečio O. Janonio 75-ąsias gimimo metines, kviečiame dar kartą prisiminti profesoriaus nuveiktus darbus. Anykštėnai bibliotekininkai nepamirš buvusio Anykščių viešosios bibliotekos globėjo savanoriškų iniciatyvų Anykščių rašytinio kultūros paveldo išsaugojimo veikloje, unikalių idėjų populiarinant Knygos anatomiją ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, už analogo šalyje neturinčių Anykščių krašto tyrėjo parankinių knygų rengimą ir leidybą, už bendradarbiavimą rengiant Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinį žodyną bei konsultacijas bibliotekiniame darbe.
Kiekvienas žmogus savo laike neišvengiamai palieka veiklos kraitį ateičiai. Šviesaus atminimo prof. O. Janonio darbų kraitis turtingas ir didelis, o jo knygose – galinga kraštiečių jungtis.
Audronė BEREZAUSKIENĖ
AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
