Žaibiški gaisrai ir sužalojimai Naujųjų metų naktį Lietuvoje tampa pagrindinėmis nelaimėmis. Draudimo bendrovės BTA ekspertų teigimu, šiai nakčiai būdingi „šventiniai“ nuostoliai, kurie nedominuoja kitu metu. Tuo tarpu „klasikinių“ žalų, tokių kaip vagystės ar užliejimai, Naujųjų naktį fiksuojama nedaug.
„Pirotechnika, žvakės šalia dekoracijų ir papuošimų, putojantis vynas – neatsiejami Naujųjų nakties atributai, tačiau būtent jie sukelia daugiausiai nuostolių. Nuo pirotechnikos paprastai nukenčiama skaudžiausiai: rankų, pirštų, veido nudegimai, rankų plėštinės žaizdos yra bene dažniausi sveikatos sutrikdymai, kuriais skundžiamasi. Tačiau netrūksta ir žvakių sukeltų gaisrų, pranešimų apie putojančio vyno butelio kamščiu sugadintą namų turtą“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
Pasak jo, pasitaikė atvejų, kai rankoje sprogus petardai buvo sužeistas vaikas, kitas žmogus patyrė traumą nuo milžiniško sprogimo garso, kai neatsakingai naudotas fejerverkas pataikė jam į galvą. Taip pat neretai fejerverkai apgadina būstus ar automobilius.
Viena pagrindinių rizikos zonų Naujųjų naktį tampa miestų ir miestelių aikštės, kitos masinio susibūrimo vietos, kur naujuosius metus sutinka minios žmonių. Neatsakingi, išgėrę ir atsargumo taisyklių nesilaikantys žmonės tampa tikru pavojaus šaltiniu.
„Neatsargiai laidomi fejerverkai yra blogis. Jie pavojingiausi didelių susibūrimų vietose, pavyzdžiui, miestų aikštėse, kur niekada nežinai, kas ir kokį fejerverką išsitrauks iš kišenės. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai metami į viršų ir daužomi alkoholio buteliai, taurės, kurie gali pataikyti į aplinkinius bei rimtai sužeisti. Pasitikėti žmonėmis reikia, bet tik ne Naujųjų naktį didelių susibūrimų vietose“, – teigia M. E. Goliančik.
Kita lietuviška nelaimingų atsitikimų statistika atitinka pasaulines tendencijas: pastebimai padaugėja gaisrų nuo be priežiūros paliktų žvakių ar šventinių dekoracijų.
„Skirtingai nei Kalėdas, Naujuosius švenčia visas pasaulis ir daugelyje šalių tradicijos panašios: šampanas sulaukus vidurnakčio, fejerverkai, taip pat žvakės bei šventinės dekoracijos. Pasaulinė statistika byloja, kad būtent jos 2 iš 5 kartų tampa šventinių gaisrų priežastimi. Ne išimtis ir Lietuva: praktikoje pasitaikė, kad, švenčiant Naujuosius metus, nuo be priežiūros paliktų žvakių užsidegė ant stalo esantys papuošimai, aprūko kambario lubos, apdegė baldai. Kitas ekstremalus atvejis – užmigus be priežiūros palikta žvakė uždegė butą, ugnis išplito ir į gretimus butus, sudegė stogas“, – šventinius rizikos šaltinius vardija M. E. Goliančik.
Girliandos bei elektrinės dekoracijos taip pat gali padaryti nemažai nemalonumų. Dažniausiai pasitaikanti klaida, pasak BTA atstovo, manymas, kad vidaus patalpoms skirtos elektrinės girliandos gali kabėti ir lauke.
„Prieš naudojant jau ne pirmus metus turimą elektrinį papuošimą, būtina atidžiai apžiūrėti laidus, ar nėra pastebimų laido izoliacijos suskilinėjimų, sutrūkinėjimų, ar niekur nėra matomas atviras laidas. Įjungus į elektros laidą, reikėtų patikrinti ar nekaista maitinimo laidas. Labai svarbu nenaudoti vidaus patalpoms skirtų papuošimų lauko dekoracijoms, nes jie nėra atsparūs aplinkos veiksniams ir gali akimirksniu sukibirkščiuoti, užsidegti“, – sako BTA atstovas.
Dar viena gana dažna naujametės nakties nuostolių rūšis – sugadinta technika, išmanieji įrenginiai.
„Yra buvę, kad atkemšant netgi vaikiško šampano butelį kamštis, pataikęs į plazminio televizoriaus ekraną, jį suskaldė. Taip pat po Naujųjų metų padaugėja žmonių besikreipiančių dėl sudaužytų ar suskaldytų mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, foto technikos, nes žmonės, tikėdamiesi užfiksuoti šventės akimirkas, nešasi juos į lauką, paslysta, parkrenta su įrenginiais ar juos išmeta iš rankų“, – teigia M. E. Goliančik.
Pasak specialisto, norint išvengti nemalonumų, atsargumas, apdairumas ir šaltas protas turėtų imti viršų net ir per šventes. Patartina atsakingai elgtis masinio susibūrimo vietose, šventinių žvakių nestatyti šalia lengvai užsiliepsnojančių papuošimų, o net ir trumpam išeinant – jas užgesinti. Atkemšant putojantį vyną pasižiūrėti, kad juo nebūtų taikoma nei į aplinkinius, nei į televizorių ar langą, o dar saugiau bus, jei gėrimo butelio kakliuką pridengsite rankšluosčiu.
Tuo tarpu išmaniesiems įrenginiams ir foto technikai galioja tos pačios saugumo taisyklės: rankose laikyti tvirtai, pasirūpinti nuo dužimo apsaugančiais įdėklais bei ekrano apsaugomis.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.