Prokurorai siekia visiems laikams uždrausti Whydoto dainą „Šėtone, prašau“, nes Lietuvoje yra „daug negerų žmonių“

Skandalingąją dainą „Šėtone, prašau“ sukūrę ir viešai ją „YouTube“ išplatinę jaunieji Anykščių rajono kūrėjai dar kartą priversti aiškintis dėl savo kūrinio, kuris, prokurorų nuomone, skatina smurtauti prieš vaikus.

Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos Zitos Gavėnienės rugpjūčio pabaigoje paskelbto nuosprendžio. Juodojo humoro komedijose „Gautas iškvietimas“ besifilmuojantys anykštėnai Vaidotas Grincevičius (Whydotas), jo brolis Mantas Grincevičius ir jų pusbrolis Giedrius Sasnauskas buvo išteisinti dėl nesantaikos kurstymo prieš socialinę grupę – vaikus.

Apeliacinis procesas vyksta be išteisintųjų – jie į bylos nagrinėjimą neatvyko, bet jiems atstovauja advokatai. Prieš pradedant bylos nagrinėjmą valstybinį kaltinimą palaikanti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Jelena Sabaliauskienė pareiškė, kad dar prieš pusantrų metų Anykščių policija dainos „Šėtone, prašau“ autoriams nurodė kūrinį pašalinti iš interneto, bet tai iki šiol nepadaryta. Be to, prokurorė nurodė, kad dėl dainos paviešinimo „YouTube“ ikiteisminį tyrimą dar 2014 m. prašė pradėti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – esą jos dabuotojai mano, kad kūriniu yra daroma žala vaikams bei kurstoma prieš juos smurtauti. Pagal šios tarnybos raštą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Ignalinos policijoje, o vėliau sujungtas su byla, kuri šiuo metu yra nagrinėjama teisme. Prokurorė J. Sabaliauskienė mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, išteisindamas tris kaltinamuosius. Savo skunde apeliacinės instancijos teismui prokurorė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto Laimučio Laužiko, bet ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išplėstinio specialistų tyrimo išvadas.„Manau, kad teismas tinkamai neįvertino šių išvadų ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl šio komunikacinio akto pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, taip pat skunde nurodžiau, kad tai yra tyčinis veiksmas – nesutikau su teismo išvada, jog nebuvo tiesioginės tyčios“, – sakė prokurorė J. Sabaliauskienė.Prokurorė mano, kad išteisindamas dainos „Šėtone, prašau“ autorius apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į eksperto L. Laužiko išvadų, kuriose nurodyta, kad komunikacinis aktas negali būti laikomas meniniu kūriniu, o juo tik bandoma prisidengti. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad dainoje jaučiama agresija, noras išsilaisvinti iš visuomeninių normų, be to, joje kurstoma smurtauti ar net nužudyti vaikus, skleidžiamos idėjos kai kam gali atrodyti kaip sektinos.

 Įžvelgė grėsmes: nežinome, kokios mintys gali šauti į galvą

 Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė mano, kad dėl nepakankamos patirties vaikai matytą vaizdą gali perkelti į tikrovę ir ypač šiais laikais, kai jie laisvai gali naudotis internetu. „Mūsų valstybės pareiga yra užtikrinti vaikų apsaugą“, – pabrėžė ji.Valstybinį kaltinimą palaikanti J. Sabaliauskienė taip pat pažymėjo, kad nors daina nebuvo sukelta jokių padarinių, bet tokia grėsmė galėjo kilti. „Jie (išteisintieji – aut. past._ gyvena mūsų visuomenėje, jiems puikiai yra žinoma, kad Lietuvoje yra asmenų, kurių psichinė būklė nestabili, yra ligonių, narkomanų, yra negerų ir agresyvių žmonių, kurie naudojasi internetu“, – sakė ji. Prokurorė ne kartą akcentavo, kad dainos „Šėtone, prašau“ žodžiai vaikams gali sukelti baimę ir siaubą, nesaugumo ir grėsmės gyvybei jausmą. „Teisėjai turėtų patys sau pasakyti, ar galės šį komunikacijos aktą demonstruoti savo vaikams ar anūkams“, – kreipdamasi į bylą nagrinėjančius teisėjus kalbėjo J. Sabaliauskienė. Ir čia pat pateikė pasakojimą iš savo darbo praktikos – prieš 16 metų Biržų rajone vienas šešiolikmetis žiemos metu į ūkinį pastatą nusivedė du mažamečius vaikus ir ėmė juos nurenginėti. Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, bet vaikus spėjo išgelbėti jų motina. Vėliau, pasak prokurorės, mažamečius nuskriaudęs nepilnametis buvo pripažintas nepakaltinamu, jis ekspertams nurodė, jog jo galvoje „skamba balsai“. „Todėl mes šiuo metu nežinome, ar kas įsiklausė ir pasinaudojo dainos žodžiais, bet žinodami, kokia yra mūsų aplinka, juoba, kad prieigą prie interneto turi kiekvienas, drąsiai galime teigti, kad šiame komunikacijos akte išsakyti žodžiai gali būti siektini ir yra pavojingi“, – pabrėžė ji.Savo skunde prokurorė prašo išteisintuosius Grincevičius ir G. Sasnauską pripažinti kaltais bei jiems skirti pinigines bausmes: V. Grincevičiui – 677, o M. Grincevičiui ir G. Sasnauskui – po 564 Eur baudas.Ji mano, kad daina taip pat turi būti konfiskuota, ją taip pat turėtų būti uždrausta platinti.

 Advokatas: per televiziją ne tokių dalykų galima pamatyti

Su prokurorės pozicija kategoriškai nesutinka V. Grincevičius – atsiliepime į skundą jis nurodė, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesutiko su eksperto L. Laužiko pateiktu dainos vertinimu, nes šioje išvadoje esą yra tik nurodė subjektyvi vieno asmens nuomonė. Pasak jo, dauguma žmonių šią dainą suprato kaip juodąjį humorą, tai patvirtino ir ne vienas liudytojas, atvykęs į teismą. Tuo metu brolius Grincevičius ginantis advokatas Arnoldas Šukaitis teisme stebėjosi, kad prokurorai kėsinasi į saviraiškos laisvę Lietuvoje. „Man labai liūdna, kad prokuratūra vietoj to, kad įvertintų veiklą, kėsinasi į mūsų valstybės pamatus – demokratiją, kurių viena yra iš išraiškų – saviraiškos laisvė, – sakė A. Šukaitis, kuris anksčiau yra dirbęs teisėju. – Iškyla dilema – ar iš tikrųjų mūsų valstybėje galima leisti viską, nevaržomas mintis ar galbūt reikėtų užkirsti kelią kai kuriai informacijai. Į tai ir teks atsakyti teismui.“ A. Šukaitis pabrėžė, kad kaip bevertintume dainą, kuri gali kelti įvairių minčių, jos autoriai siekė tik vieno tikslo – populiarumo. Ir tai pasiekė. „Sutinku, kad tai nebrandžių asmenų kūrinys, bet ar tie žodžiai, pasakyti kūrinyje, yra nusikalstami?“ – advokato nuomone, turėtų būti paliktas išteisinamasis nuosprendis. Jo teigimu, net per nacionalinę televiziją yra rodomas daug įvairių kūrinių, kuriuos būtų galima vertinti kaip smurto propagavimą prieš kurią nors atskirą žmonių grupę. Kolegos nuomonei pritarė ir advokatas Arvydas Penelis, teismo prašęs palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį. Ar teisėjai pritars šiai pozicijai, paaiškės gruodžio 19 d. – Panevėžio apygardos teismo paskelbtas verdiktas įsiteisės iš karto nuo jo paskelbimo.