Anykštėnų delegacija prie Punsko lietuvių pastatyto paminklo.
Spalio 27-ąją Anykščių rajono savivaldybės administracijos delegacija lankėsi Lenkijos Punsko valsčiuje.
Šio vizito iniciatorius – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis – „Anykštai“ sakė, kad vykti į Lenkiją buvo pakviesti jo skyriaus specialistai bei Anykščių rajono seniūnijų seniūnų pavaduotojai. Anykštėnai Punske domėjosi valsčiaus funkcionavimu bei lankėsi ūkiuose.
Sovietmečiu Lenkija buvo ne visai kolektyvizuota. Palenkės vaivadijos, Seinų apskrities Punsko valsčiuje dalis ūkininkų po Antrojo pasaulinio karo išsaugojo savo nuosavybę ir dabar ūkininkauja bent jau ketvirtoji karta.
„Gerų, stiprių ūkininkų ūkiai įkurti prieš karą. Proseneliai pradėjo. Kolektyvizacija Palenkėje buvo kur laisva žemė, ten šiek tiek kūrėsi kooperatyvai. Bet ūkininkai, kurie turėjo žemės, jie ir prie socializmo nuosavybės neprarado. Kelintos kartos ūkininkai ir yra sėkmingiausi, o kas pradėjo po 1990-ųjų, tiems sunkiau.
Mūsų lankyti ūkininkai laiko 70–90 karvių, dirba iki 100 ha, didelę dalį žemės nuomoja. Yra ūkininkų, kurie turi žemės ir Lazdijų rajone, trūkstamus pašarus iš Lietuvos atsiveža.
Už litrą pieno ūkinininkai gauna 45–50 ct, pas mus tokio dydžio ūkininkams dabar, manau, daugiau nei 27–28 ct nėra mokama. Primilžiai pas juos apie 10 tonų per laktaciją. Tvartai vieni į kitus labai panašūs, pagal tipinius projektus statyti. Šalia tvartų – srutų rezervuarai, karvės niekur nesigano arba vaidina, kad ganosi, nes už ganymą yra europinės priemokos“, – pasakojo Žemės ūkios skyriaus vedėjas. Punsko ūkininkai yra pieninės kooperatyvo nariai. Anykštėnas sakė, kad kooperatyvas yra sutaręs, jog vietoje dividentų bus kiek aukštesnės pieno supirkimo kainos. „Sako, kad dėl saugumo, jog didesnę pinigų sumą iš karto gavę kaip nors neprotingai neišleistų“, – dėstė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
V. Velikonis šypsojosi, kad ir Punsko ūkininkai randa, kuo pasiskųsti, tačiau akivaizdu, jog Lenkijos valdžios dėmesys ir pagalba savo šalies žemės ūkiui yra pastebimai didesnė nei Lietuvoje.
Lenkijos valsčiai – mažiausias administracinis vienetas, dydžiu prilygstantis mūsų seniūnijoms, tačiau jie turi tiesiogiai renkamą viršaitį, tarėjų tarybą, biudžetą. Pasak V. Velikonio, kiek daugiau nei 4 tūkst. gyventojų turintis Punsko valsčius valdo 9,5 mln. eurų metinį biudžetą.
„Paklausti apie partijas, jie rankomis mojuoja, kad jokių partijų nėra. Kas 5-eri metai – rinkimai, daugumoje rinkimų 15 tarėjų renkama iš 15 kandidatų, o viršaitis renkamas iš vieno. Yra buvę metų, kad iš dviejų rinko viršaitį, o Tarybą iš 60-ies. Bet paprastai susitaria iki rinkimų. Siekiamybė – kad lietuviai susitartų.
Dabartinėje taryboje iš 15 tarėjų – tik 3 lenkai. Viršaitis nepirmininkauja tarybai. Yra tarybos pirmininkas ir pavaduotojas, kurie ir atlyginimus gauna. Tarybos nariai gauna išmokas tik už lankytus posėdžius. Per balsavimus pas juos prieš balsuojančių praktiškai nebūna. Arba balsuoja už, arba susilaiko“, – kalbėjo V. Velikonis.
Jis dėstė, kad Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, kuris į šias pareigas renkamas nuo 1998 metų, 2006-aisiais per rinkimus pasiekė Lenkijos rekordą. Už jį tada balsavo 99,9 proc. atėjusių į rinkimus.
Valsčius savo biudžeto lėšomis prižiūri komunalinį ūkį, išlaiko mokyklas, asfaltuoja kelius. Anykštėnams lankantis Punske, neteko važiuoti žvyrkeliais. Ir pas visus tris lankytus ūkininkus veda asfaltuoti keliai.
Per valsčiaus teritoriją besidriekiančių infrastruktūros objektų savininkai moka 2 proc. objekto vertės mokesčius valsčiui. Tokius mokesčius moka, pvz., geležinkelis, elektros linijų administratoriai.
Kaip ir dera, svečiai buvo nuvesti ir į vietos muziejų, ir bažnyčią. Taip pat anykštėnai lankėsi ir Punsko licėjuje. Pasak V. Velikonio, licėjus yra savitai lietuviškas – vadovėliai lenkiški, bet mokytojai ir mokiniai tarpusavyje bendrauja lietuviškai.
Lietuvybės aspektas Punske ypač svarbus. Punsko lietuviai dzūkuoja ne prasčiau, nei varėniškiai, dauguma šeimų yra grynai lietuviškos, nemažai marčių į Punską atvažiuoja iš Lietuvos.
„Sveikos visuomenės įspūdis. Rodė pačių sukurtus paminklus. Ūkininko atitemptas akmuo, lietuvių skulptoriaus išskaptuotas. Savais pinigais. Ir be projektų rašymo. Istoriškai skaudulių būta. O dabar Punsko lietuviai sako: mes esame lojalūs piliečiai, patenkinti savo padėtimi. Visi kaimai ir lenkiškai, ir lietuviškai užrašyti. Gatvių, sako, mes specialiai nebandome daryti lietuviškomis, kažkieno vardu vadinti. Jiems svarbiausia, kad trinties nebūtų – jeigu mato, kad gali kilti įtampa, galimą priežastį pašalina.
Paklausiau, ar gražiausią sodybą renka. Atsakė, kad anksčiau rinkdavo, bet dabar to nebedaro, kad nebūtų tarp kaimynų bereikalingų kalbų ir panašiai.
Jų vaikai moka po keturias-penkias kalbas, jiems lengva rasti darbą Lietuvos-Lenkijos versle. Dabar į Punsko kraštą grįžta daugiau, nei išvažiuoja, ir gimstamumas geras, jau apie 2,5 vaiko. Pas ūkininkus, kuriuos lankėme, trys arba keturi vaikai. Punsko lietuviai sako, kad jie yra geri savo šalies piliečiai ir nori būti pavyzdžiu Tomaševskiui, kaip turėtų elgtis tautinė mažuma“, – įspūdžiais iš viešnagės Punske dalijosi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Velikonis.
