Puponautai: deimantai ir šykštuoliai („rievės”, „Anykšta”, 2014-08-30)

Tris medalius – du bronzos ir vieną sidabro – Europos plaukimo čempionate Berlyne pelnęs plaukimo sporto meistras, olimpietis Giedrius Titenis, pasirodo, įžvalgesnis už rajono vadovus. 2010 metais po Londono olimpinių žaidynių, kuriose pelnė prizinę 8 vietą, Anykščiuose pažemintas Giedrius (jo pagerbimo ceremonija organizuota rugpjūčio 23 – ąją, Juodojo kaspino dieną), turbūt suprato, kad ir šįkart iš savivaldybės už nuopelnus gali gauti taip pat trupinius (didžiąją savo gyvenimo dalį baseine praleidžiantis plaukikas 2010 metais iš rajono vadovų gavo kvietimą apsilankyti SPA centre), todėl  savivaldybei mandagiai signalizavo, jog sutikimo Anykščiuose nepageidauja.

Žinant, jog kiekvieną Giedriaus iškovotą medalį meras Sigutis Obelevičius su savo kariauna įvertino tik po 1 tūkstantį litų, neabejoju, kad Anykščių centre prie paminklo Laisvei organizavus viešas G.Titenio sutiktuves, anykštėnai mūsų valdžią tiesiog nušvilptų.

Įvairiems abejotiniems projektams milijonus žarstanti (pavyzdžiui, Menų inkubatoriaus, kuriame savo biznį varo kelios moterytės, išlaikymui per metus skiriama ketvirtis milijono litų), savivaldybė, kurios biudžeto metinės pajamos sudaro per 70 milijonų litų, savo sąskaitoje niekaip nesurado negėdingos pinigų sumos plaukimo grynuoliui ir jį startams parengusiam treneriui. Kai pirmadienį savivaldybės skyriaus su ilgu pavadinimu vedėjos Gražinos Nargelienės paklausiau, kiek bus skiriama lėšų G.Titenio ir trenerio Žilvino Ovsiuko skatinimui, man buvo atsakyta, kad 3 tūkst.Lt. Kai šią žinią pasigavo respublikiniai portalai, pasibaisėję Anykščių rajono savivaldybės šykštumu, kai tris medalius iškovojusiam plaukikui premijos dydis bus kaip valytojos mėnesinis atlyginimas, savivaldybės klerkai susigėdo ir ėmė lementi, jog Giedriui ir Žilvinui bus skiriama ne 3 tūkst.Lt, bet po 3 tūkstančius litų kiekvienam…

Meras prieš artėjančius savivaldos rinkimus savo elektorato akyse išliko kaip geras meras. Mat, jis net naktį nemiegojo, kad galėtų nuvykti į Vilniaus oro uostą ir ten iš Berlyno atvykusius nusipelniusius plaukikus padabinti ąžuolo vainikais. Tokiu būdu, nežiūrint Giedriui ir Žilvinui įteikto apverktino piniginio čekio, meras S.Obelevičius pasikėlė savo reitingus, nes jam pavyko įsiamžinti su G.Titeniu nuotraukose, kurios guls į Anykščių sporto pasiekimų lobyną…

Na, nesuorganizavo savivaldybė plaukikų sutikimo Anykščiuose ir tegul… Anykštėnai šiuo metu turi ir svarbesnių rūpesčių. „Maximos“ prekybos centrai paskelbė antrą puponautų medžioklės akciją. Buvau liudininku, kai Anykščių „Maximoje“ prie puponautų informacinio stendo tiesiog vietoje nenustygsta maži vaikai, o viena pagyvenusi pora, prisipirkusi pilnus krepšius įvairių prekių, buvo gerokai nustebę, kad kasininkė jiems neduoda puponauto. Pasirodo, norint gauti tą tautos dievinamą žaisliuką, reikia pirkti tik tas prekes, kurios yra pažymėtos puponautų karulių ženklu. Anądien mano žmona „Maximoje“ nupirko dviejų litrų butelį aliejaus ir man parnešė puponautą  Svimę. Aš šiek tiek pyktelėjau, nes dar kol kas pagal savo amžių nesu sugrįžęs į vaikystę, tačiau mano savimeilę paglostė žinia, kad Svimė priklauso Olimpikos planetai, yra atkaklioji plaukikė ir vandenyje jaučiasi geriau nei puponauto Eskimozo gaudomos žuvys.. Pasirodo, kas Svimė net miega vandenyje. O jau kokiu greičiu plaukia – greitaeigiu kateriu nepavytum. Nebaisu jai į baseiną ir nuo aukščiausio tramplino užmerktom akis kulversčiu nušokti – apie tokį talentą daugelis puponautų gali tik svajoti. Supratau, kad Svimė – tai G.Titenio prototipė, kurios pasiekimais tos paslaptingos Olimpikos planetos kiti puponautai didžiuojasi ir skatina deramomis premijomis… Todėl aš nutariau, kad „Maximoje“ pirksiu, pirksiu ir dar kartą pirksiu, kol sukaupsiu planetos  Princesijos (rajono savivaldybės) puponautų kolekciją. Planetų planetyne Princesijoje puponautės princesės gyvena ant rožinio svajonių dulkių ( kurortinio miesto statuso) debesies. Kiekvieną dieną čia šventė pasitinkama fejerverkais (Anykščių miesto šventėje nevykęs J.Biliūno gimnazijos lazerių šou), rengiamos prabangios puotos (Mero priėmimai), kuriose stalai lūžta nuo pačių gardžiausių visatoje patiekalų (Darbo partijos „Bėk bėk, žirgeli“ šventėje“ sušlamštas keptas avinas), skamba stebuklingos Farfutės arkos muzika (virtuoziški pianistės Mildos Daunoraitės koncertai) ir žėri deimantais sagstytos karūnos (mero Sigučio Obelevičiaus regalijos). Surinksiu būtinai puponautes Leleliutę, Milumilą, Šokolaiką, Farfutę, AAA-Mę ir Krolą ir pavadinsiu jas, išskyrus muzikos virtuozę Farfutę, Sigučiu, Donatu, Viliumi, Valentinu ir Audroniumi bei įteiksiu šią kolekciją  merui kaip ženklą ir savotišką priekaištą, jog galbūt vieną kartą per šimtmetį Anykščiuose gimusiam  ir miesto bei Lietuvos vardą pasaulyje garsinančiam plaukimo grynuoliui reikėtų nuo planetos Princesijos puotos stalo skirti ne trupinius, bet solidžią  premiją…