Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse šeštadienį po saulėlydžio mistikos mėgėjai pradės švęsti Valpurgijos naktį. Į tradicinę „juodųjų jėgų” šventę čia su karnavaliniais kostiumais susirenka tūkstančiai turistų ir raganų, velnių ir burtininkų gerbėjų iš įvairių šalių.
Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse šeštadienį po saulėlydžio mistikos mėgėjai pradės švęsti Valpurgijos naktį. Į tradicinę „juodųjų jėgų” šventę čia su karnavaliniais kostiumais susirenka tūkstančiai turistų ir raganų, velnių ir burtininkų gerbėjų iš įvairių šalių.
Valpurgijos naktis – tradicinis pavasario festivalis ir vienas reikšmingesnių pagoniškų pavasario švenčių. Ji visada pažymima naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją didžiojoje Vidurio ir Šiaurės Europoje dalyje. Taip senovės germanai ir skandinavai pasitikdavo pražystantį pavasarį.
Pats „Valpurgijos nakties” pavadinimas susijęs su misionierės Valpurgos vardu. Vienuolė iš Anglijos į Vokietiją atvyko 748 metais įkurti vienuolyną. Ji buvo labai populiari ir netrukus ją imta gerbti kaip šventąją. Vokietijoje Valpurgą laikė jūreivių globėja, žiniuone, išvarančia piktąsias dvasias. Jos kapo vietoje uoloje smelkėsi „gydomasis šventasis aliejus”, padėjęs žmonėms išvaryti velnius. Romos šventųjų sąraše jos diena išpuola gegužės 1-ąją.
Viduramžiais tikėta, kad Valpurgijos naktis – raganų puotos metas Vokietijoje ir Skandinavijoje. Žmonės tikėjo, kad raganos sėsdavosi ant šluotų, suskrisdavo ant kalnų viršūnių ir čia prasidėdavo laukinės jų puotos ir šokiai.
Dabar daugelis mano, kad šios siautulingos šventės centras – Brokeno kalnas Harce, Vokietijoje. Raganų šėlsmą susirinkusieji paminės persirengę nelabaisiais, šokinėdami aplink laužus, varydami piktąsias dvasias, šokdami aplink stebuklingą „gegužės medį”.
Kaip mano kai kurie vietiniai gyventojai ir nuolatiniai šios šventės dalyviai užsienio turistai, tikras raganas ir velnius šią naktį taip pat bus galima pamatyti, jeigu pavyks nugrimzti į transą arba paprasčiausiai gerokai išgerti vokiško alaus.
