Lietuvos ūkininkų sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkas Žilvinas Augustinavičius prognozuoja, kad žemdirbių ir vėl laukia nelengvi metai. Koją kiša ne tik prasti orai, bet ir šalies valdantieji. Nors už Lietuvos „vairo“ šiuo metu yra „valstiečiai“ ir, rodos, tuo ūkininkai turėtų tik džiaugtis, deja, realybė visai kitokia.
Apie Anykščių rajono ūkininkų kasdienybę portalo anyksta.lt redaktorius Robertas Aleksiejūnas kalbino Ž.Augustinavičių.
– Kaip pavyksta į Lietuvos ūkininkų sąjungos gretas burti rajono ūkininkus?
– Burti ūkininkus sekasi gan sunkiai, mūsų krašte jie nėra labai aktyvūs. Mums sunku orientuotis į centrinės Lietuvos rajonus, tokius, kaip Jonava, Kėdainiai, kur ūkininkų sąjunga vienija po 200 narių. Mes rajone turime per 80 narių ir tikimės, kad jų skaičių per keletą metų padidinsime ir 100 perkopsime.
– Teko dalyvauti Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime, kuris vyko Anykščiuose. Pirmas įspūdis, kad šalies valdantiesiems ūkininkai žeria labai daug kritikos. Šalį valdo lyg ir jums giminingi „valstiečiai“. Ar nesate patenkinti jų priimamais sprendimais?
– Toli gražu ne. Ta kritika dabar nesibaigia. Buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas turbūt pažėrė dar daugiau kritikos, negu suvažiavimas, praeitą vasarą vykęs Anykščiuose. Tie sprendimai daugeliu atvejų būna kontraversiški ir vietoje to, kad reikalus pataisytų, gana dažnai juos ir pagadina.
– Ką taip kalbėdamas norite pasakyti?
– Turiu galvoje besitęsiančias problemas su žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymu, kuris vis tobulinamas, bet kaip jį betobulintų valdantieji, kokie jie bebūtų, niekaip nepavyksta įveikti taip vadinamųjų „berniukų“, kurie sugeba įsigyti daugiau žemės negu gali.
– Bet mes juk turime Seime atstovą, kuris labai gerai išmano žemės ūkio reikalus, Antaną Baurą?
– Vieno atstovo Seime neužtenka.Kitos pusės irgi dirba savo lobistinį darbą ir bet kuriais atvejais stengiasi surasti įstatymų spragas, kad būtų galima piktnaudžiauti ir įsigyti daugiau nei po 500 ha žemės ir sukoncentruoti žemės plotus vienose rankose. Yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, aplinkosauginės. Reikalavimai vis griežtėja ir griežtėja, ir kai kuriais atvejais pralenkia reglamentus, kuriuos leidžia Briuselis. Priemonės būna rekomendacinės, pas mus jos tampa privalomomis. Kai kurie dalykai keičiasi ir į gerą pusę. Kalbamės ir kartais pavyksta įrodyti, kad supaprastintų tuos reikalavimus.
– Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad dėl prastų orų ir šiemet ūkininkų laukia sunkūs metai.
– Artėjantys metai tkrai bus nelengvi. Kaip žinome, antroji praeitų metų pusė buvo be galo gausi lietaus, kuris nemažą dalį derliaus paskandino, o kai kuriems ūkininkams užkirto kelią pasėti žieminius javus. Tie, kurie pasėjo, irgi nelabai galės džiaugtis, nes nemažai vietų tas pasėlis paskendo. Kai kuriuose šalies regionuose, kai šalčiai prasidėjo, dar nebuvo sniego, todėl kol kas dar sunku prognozuoti, kokia situacija bus su žieminiais javais. Žieminiai pasėliai ūkiams, kurie užsiima grūdine ūkininyste, yra labai svarbūs, nes nuo jų daugeliu atveju priklauso ūkio sėkmė. Žieminių javų pasėlių derlingumas yra didesnis nei vasarinių.
– Portalo anyksta.lt skaitytojai yra pastebėję, kad žemės ūkis yra verslo šaka. Ir akivaizdu, jei ūkininkams nesiseka, jie garsiai šaukia, kad jiems reikia kompensuoti nuostolius, o kitų verslo šakų atstovai tiesiog dirba sukandę dantis.
– Nesutikčiau su tokiais pastebėjimais. Apie tas kompensacijas pirmieji pradėjo kalbėti ne ūkininkai.Nė viena iš ūkininkus vienijančių organizacijų rudenį neprašė kompensacijų, o prašė valdžios paskelbti „force majoure“, kad būtų lengviau kalbėtis su kreditoriais. Pirmasis apie kompensacijas prakalbo Ministras pirmininkas ir Žemės ūkio ministras Ukmergėje, kur vyko susitikimas su labiausiai nukentėjusių rajonų ūkininkais.
– O jūs ar jau gavote tas kompensacijas?
– Niekas dar negavo tų kompensacijų, kadangi tos kompensacijos, kurios buvo skirtos iš Europos Sąjungos, priešingai nei laukėme ir tikėjomės, buvo skirtos ne už paskendusius pasėlius, o už žuvusius ar nepasėtus žieminių javų pasėlius. Šią dieną vis dar derinamos kompensavimo taisyklės, kaip tie nukentėjusiems ūkininkams skirti pinigai turėtų būti padalyti. Iki rugsėjo tuos 9 milijonus eurų, kuriuos Lietuvai skyrė Europos Komisija, kažkokiu būdu padalys.
– Kalbama, kad Anykščių rajono ūkininkus realybėje labiausiai vargina prastai melioruoti laukai.
– Tie laukai nėra prastai melioruoti, tik susidėvėję melioracijos įrenginiai arba neprižiūrėti. Problema yra tie žemės savininkai, kurie neprižiūri savo žemių, leidžia joms užželti krūmais ir medžiais, kurių šaknys gadina melioracijos įrenginius.Taip pat bebrai melioracijos grioviuose pridaro užtvankų ir neleidžia nutekėti vandeniui. Melioracijos įrenginių priežiūra yra toks pirmaeilis dalykas, kuriuo užsiimti reikės jau artimiausioje ateityje. Nemažai ūkininkų jau dabar yra įsigiję technikos ir nelaukdami valdžios malonės patys remontuoja tuos įrenginius, patys valo griovius.
– Esate Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas ir jau pats įsitikinote, kad dar viena ūkininkų bėda –vilkai.
– Esu pats nuo vilkų nukentėjęs, ir ne kartą. Kad vilkai visi bus išmedžioti Lietuvoje, to tikrai tikėtis neverta ir to nebus. Patys ūkininkai turi užsiimti savo gyvulių apsauga. Nakčiai juos turėtų suvaryti į tvartus. Reikia patiems saugotis, bet nukentėjus, reiktų kreiptis dėl kompensacijos, kuri šiuo metu galioja pagal teisės aktus.
– Ar ūkininkus tenkina jų užaugintos produkcijos supirkimo kainos, ar nekyla problemų ją realizuoti?
– Kainos yra tokios, kokios yra.Jų nepakeis nei rajono, nei centrinė valdžia. Esame priklausomi nuo to, kokios kainos yra pasaulinėse biržose. Dažnas ūkininkas mūsų rajone nesitenkina tuo, kad paskambintų didžiausiems supirkėjams ir pasiteirautų, kokios kainos, o stebi biržos kainų svyravimus. Rajone nėra kooperatyvo ar kažkokio kito ūkininkų junginio, kuris užsiimtų didesniu produkcijos kiekio supirkimu ir paskui pardavimu geresne kaina. Kitų rajonų patirtis rodo, kad tokie koopertayvai ganėtinai sėkmingai veikia.
– Ar ūkininkai prekiautų savo užauginta produkcija, jei Anykščiuose būtų atidarytas ūkininkų turgelis?
– Klausimas opus ir vertas didelių diskusijų. Neaišku, kiek toks turgelis būtų gyvybingas. Prekės tokiame turgelyje tikrai nebūtų pigesnės nei prekybos centruose. Visgi, manau, jei toks turgelis atsirastų Anykščiuose, tai tikrai būtų sveikintinas dalykas.
– Kokios perspektyvos Anykščių rajone kurtis naujiems ūkininkams?
– Žemės ūkis yra tokia sritis, kuri nėra labai patraukli jaunam žmogui. Tai darbui imli sritis ir ne kiekvienas jaunas žmogus, ypač jei jis nebuvo matęs pavyzdžio savo šeimoje, ryžtųsi pradėti ūkininko veiklą. Ir tai galbūt net didesnė kliūtis nei šiuo metu rajone esantis žemės stygius.
