Praėjusi savaitė pasaulyje buvo gausi kruvinų įvykių – teroristinis aktas Nicoje, kruvinas bandymas įvykdyti perversmą Turkijoje, galų gale įvykiai Armėnijoje. Šią savaitę dar prasidėjo išpuolis Vokietijoje.
„Anykšta“ antradienio laikraščio rubrikoje „Komentarai“ klausė, ar jaučiatės saugūs šiandieniniame pasaulyje? Kaip manote, ar Lietuva gali jaustis apsaugota nuo panašių įvykių?
Jonas ŠIMĖNAS, Nepriklausomybės Akto signataras:
– Naudodamasi situacija, noriu visus pasveikinti ir palinkėti sėkmės artėjančios didžiosios Anykščių šventės proga.
Ar jaučiuosi nesaugus? Aš net nesusimąsčiau apie tai, o tai reiškia, kad jaučiuosi saugus. Jei jausčiausi nesaugus, tai nervinčiausi, galvočiau apie tai. Nesusimąsčiau dėl dviejų priežasčių – pirma priežastis, žinoma tokia žmogiška, kad viskas vyksta toli nuo mūsų ir mūsų neliečia, bet tai sakau žiūrint nerimtai. Kai kalbama, kad nerandama sprendimo, kaip elgtis su tais dalykais, manau, jog priežastys žymiai gilesnės.
Kai Vakarų pasaulis nori, kad Rytų ekstremistai gyventų pagal Vakarų nustatytas nuostatas, ne visada išeina taip padaryti. Ypatingai neišeina, kai norima padaryti jėga. Visada remiuosi dabartinio popiežiaus pozicija, kuris kalba, kad mums trūksta krikščioniškos meilės, atjautos ir mąstysenos, kai mes bendraujame su kitokiais. Juk Jėzaus mokymas ir atsirado todėl, jog ir anais laikais reikėjo ieškoti artimo meilės, būdo, kaip pamilti priešą. Ne draugus, o priešą. Tai dabar, praėjus dviem tūkstančiams metų, vėl kyla panaši situacija – mes savo priešus norim nugalabyti, bet ne pamilti. Kai Angela Merkel ištiesė ranką pabėgėliams, visi pasakė, kad tai klaida. Be abejo, ištiesus ranką ne visada iš priešo gausi ko tikiesi, gali gauti atvirkščiai, bet čia ir yra mūsų stiprybė. Todėl manau, kad mūsų mąstymas neturi būti paremtas vien visokiom administracinėm priemonėm, politinėm išmonėm, pažiūrėkime į gilesnius dalykus. Jei į juos pažvelgsime, tai viskas kitaip ir atrodys. Nemanau, kad Islamo valstybė yra nusiteikusi prieš civilizuotą krikščionių pasaulį, ji nusiteikusi prieš tai ką civilizuotas pasaulis daro negerai. Prisiminkim „Charlie Hebdo“ karikatūrų spausdinimą ir panašius dalykus. Kodėl mes tai padarėm? Mes, civilizuotas, protingasis pasaulis. Manau, kad jei iš mūsų pusės būtų kitoks požiūris, tai ten mažiau rastųsi teroristų, jie taip pat susimąstytų. Tie patys pabėgėliai, kai atvyksta į Europą, džiaugiasi, bet vėliau susiduria su moralinių principų nukrypimais, kurių Europoje kuo toliau, tuo daugiau. Manau, kad dėl šių priežasčių referendumas D.Britanijoje įvyko. Jei Europa būtų krikščioniška, ką beje siūlė italų parlamentaras (jau po publikacijos pasirodymo J.Šimėnas paskambino redakcijai ir patikslino, jog tai buvo Rokas Butiljonė, – red. pastaba), tai gal būtų buvę kitaip. Panašiai ir Lietuvoje, pažiūrėkim į mūsų politikos elitą, vadus – kiek juose yra krikščioniškos meilės, o kiek administracinių požiūrių? Įvyko kas nors šeimoj – kuriamos struktūros, būtinai valstybėje už įvykius šeimoje kažkas turi būti atsakingas. Tai begalinis, nežinia kur vedantis procesas.
