Penktadienio vakarą, scenoje prie Anykščių kultūros centro, vyko miesto šventės „Anykščiams 575!“ atidarymo iškilmės bei Anykščių garbės piliečio vardo suteikimo rašytojui Antanui Drilingai ceremonija.
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis paskelbdamas šventės atidarymą linkėjo džiaugtis vieni kitais, renginio vedėjai apžvelgė A.Drilingos biografiją. O rašytojas po inauguracijos kreipėsi į auditoriją. „Esu dvidešimtojo amžiaus vaikas ir į šiandieną atsinešiau tai, ką man davė praeitas šimtmetis, atėjau su savo sėkmėm ir nesėkmėm, su savo džiaugsmu ir skriaudom, su savo atradimais ir praradimais. Mano vaikystę ir jaunystę ženklino karo siaubas ir kruvino pokario dvasinis bei materialinis skurdas, pastangos išgyventi sunkiu ir sudėtingu laiku, kuris istorijos buvo skirtas mano kartai. Mes išgyvenom, ne tik išgyvenom, bet ir kūrėm Lietuvą tokią, kokią galėjom ir sugebėjom kurti, kūrėm tą Lietuvą, kuri atėjo į Atgimimą.“ – kalbėjo A.Drilinga. Pasak rašytojo, jam suteiktas Anykščių garbės piliečio vardas yra ne tik jo asmeninis pagerbimas. „Man skirtas garbės piliečio vardas priklauso ne vien man: šiuo vardu pagerbiami visi mano kartos anykštėnai, dabar ir čia kuriantys ir puoselėjantys mano gimtąjį kraštą.“ – garbės vardu dalinosi rašytojas.
Atidarymo iškilmėse buvo pagerbtas ir kraštotyrininkas Tautvilis Uža. Meras K.Tubis jam įteikė Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą – Gabrielės Petkevičaitės Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“.
Šventės dalyvius linksmino Kęstučio Grigaliūno vadovaujamas Rytų Aukštaitijos bigbendas bei humoristas Juozas Buziliauskas.
Tuoj pat po miesto šventės atidarymo Anykščių bibliotekoje vyko A.Drilingos knygos „Vieneri sugrįžimo metai“ pristatymas. Sausakimšoje bibliotekos salėje apie A.Drilingą kalbėjo ir jį sveikino literatūros kritikas Petras Bražėnas, rašytojas Raimondas Kašauskas, literatūros kritikas ir leidėjas Stasys Lipskis. Eiles skaitė iš Anykščių kilusi aktorė Dalia Michelevičiūtė, smuiku grojo Paulius Gaidelis. Renginį vedęs anykštėnas rašytojas Rimantas Povilas Vanagas jį pavadino „Viena sugrįžimo valanda“.