Gražina ŠMIGELSKIENĖ ir Vytautas BAGDONAS
Šeštadienį Malaišiuose rašytojui, dramaturgui, filosofui, visuomenės veikėjui dr. Arvydui Juozaičiui įteikta 20- oji Vaižganto premija. Atsiimdamas garbingą apdovanojimą, nors premijos dydis vos 300 eurų, A. Juozaitis prabilo apie Vaižganto reikšmę: ,,Dieve, kaip sunku kalbėti po šitais medžiais, šioje vietoje… Jo parašo nėra po Nepriklausomybės aktu, be kurio nebūtume buvę, tačiau Vaižgantas buvo Nepriklausomybės siela‘‘.
,,Ar jis išėjęs?“
,,Vaižgantas ėjo kiaurai per visas sienas – nuo prezidento iki ubago“, stebindamas savo žmogiškumu, nes kiekvienas jam buvo savas ir vertas meilės, kalbėjo rašytojas A. Juozaitis. Vaižganto parašyta apysaka ,,Nebylys“, kaip viena mylimiausių knygų, visuomet yra ant A. Juozaičio stalo. Jis kalbėjo iki šiol nesuprantantis, kaip galėjo kunigas parašyti ,,Nebylį“ – kūrinį apie brolių neapykantą, aistrą, žmogžudystę – ir tai suprasti, pateisinti.
,,Priesaika – ištikimybė, Tėvynė – tai yra žmogus“ , – kalbėjo filosofas apie dešimtą vaiką gimdančios motinos pažadą, kad mažasis Juozukas būsiąs kunigas. Užaugęs Vaižgantas turėjo šį žodį tesėti, kai šiandien daugelis jaučiamės esantys ,,pasaulio bamba, daranti ką nori“, be įsipareigojimų ir pareigų, tik teigiantys savo individualybę.
,,Ar jis išėjęs?“ – retoriškai klausė A. Juozaitis. Ir darė išvadą, kad ne, jeigu Lietuvoje po jo gyveno vaižgantiškos dvasios žmonės: monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, vienuolis Tėvas Stanislovas, šildydavę žmones giliu krikščioniškumu ir dvasios šviesa. A. Juozaitis, priimdamas premiją, dėkojo : ,,Dėkui, kanauninke, dėkui Lietuvos siela, dėkui, Vaižgante“.
Vaižganto medalį A. Juozaičiui įteikė Lietuvos rašytojų sąjungos atstovė, pirmininko pavaduotoja poetė Aušra Kaziliūnaitė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Juozas Šalkauskas. Laureatui skirtą Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus Padėką perskaitė mero pavaduotojas Dainius Žiogelis, jam dedikuotą eilėraštį skaitė kitas Vaižganto premijos laureatas Rimantas Vanagas, sveikino bibliotekininkai, kultūros darbuotojai, svėdasiškiai.
Rašytojas A. Juozaitis tradiciškai buvo vainikuotas ąžuolo lapų vainiku ir pasodintas į tautodailinko Aleksandro Tarabildos sukurtą krėslą. Prie jo išsirikiavo eilė renginio dalyvių, norinčių drauge nusifotografuoti.
Iki pat renginio pabaigos rašytojas A. Juozaitis rašė svėdasiškiams autografus, dovanojo savo knygas, tarp kurių buvo ir 20- ąją Vaižganto premiją pelniusi knyga ,,Miesto epas. ,,Kauno saulė“.
Vaižganto premiją įsteigė Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Ši premija jau 13-ąjį kartą įteikiama J. Tumo Vaižganto tėviškėje Malaišiuose.
Įteiktos dar dvi premijos
Per „Vaižgantines“ kartu su respublikine literatūrine premija įteikiama ir Mažoji Vaižganto premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“. Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas Mažąją Vaižganto premiją šiemet įteikė Svėdasų seniūnijos vairuotojui – ūkvedžiui Petrui Šukiui. Jam ant pečių taip pat buvo uždėtas ąžuolo lapų vainikas, o mero pavaduotojas D. Žiogelis perdavė mero Padėką bei sveikinimą 60- mečio proga. Šios premijos mecenatas yra firma „Alauša“, vadovaujama svėdasiškio verslininko Algimanto Čaplinsko.
Per Vaižgantines yra įteikiama Juozo Tumo-Vaižganto giminaičio kunigo Aleksandro Papučkos vardu pavadinta „Meilės ir gerumo“ premija, skiriama jaunuoliams už jų kilnius poelgius arba prasmingus, patriotiškus, meile ir pagarba Tėvynei Lietuvai alsuojančius kūrybinius rašinius. Premiją Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto trečio kurso studentei, visuomenininkei, literatei Erikai Raštutytei įteikė šio apdovanojimo sumanytojas ir mecenatas, draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas. Filologinėms studijoms merginą paskatino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja-metodininkė Joana Gutmanienė, kuriai Seimo nario Tomo Tomilino Padėką įteikė parlamentaro padėjėjas Antanas Baura.
Suskambo ,,Alaušo varpas“
Šventėje koncertavo Anykščių kultūros centro kolektyvai: tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ ( vadovė Asta Motuzienė) bei Jurgitos ir Roberto Raišelių duetas. Renginį vedė Anykščių kultūros centro režisierė Vilma Paulauskaitė. Ji priminė, kad 2019-ieji buvo paskelbti Vaižganto metais, o šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvai pagražinti draugijos, kurią 1921-aisiais žymusis mūsų kraštietis Juozas Tumas-Vaižgantas kartu su kitais šviesuoliais įkūrė Kaune, 100-mečio metais. Šios organizacijos tikslas buvo gražinti Lietuvą, atkurti parkus, miškus, išsaugoti istorines vietas, telkti žmones, gražinti miestus, miestelius, kaimus, sodinti medžius.
Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimas kaip tiktai ir prasidėjo nuo Vaižganto gimtojo Svėdasų krašto. Čia 1991 metų vasarą buvo organizuoti „Vaižganto skaitymai“ – pirmasis renginys šalyje, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos 70-mečiui. Tai liudijo ir ant senųjų kaimo pastatų sienų surengta neseniai mirusio Lietuvai pagražinti draugijos fotometraštininko Vytauto Ylevičiaus nuotraukų paroda „Gaudžia Alaušo varpas“. Prie parodos pavadinimo tiko šventėje dalyvavusos skaitovo, LRT radijo spaudos apžvalgininko Juozo Šalkausko perskaitytas Vaižganto parašytas padavimas apie Alaušo varpą.
Kraštietis dr. Juozas Lapienis priminė Lietuvai pagražintidraugijos narių veiklą. Buvo pagerbtas žurnalistas, muziejininkas, respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos laureatas Vytautas Bagdonas. Jis ką tik išleido publicistikos knygą „Vaižgantas: Aš mylėjau Lietuvą“. Be šio Vaižganto krašto patrioto veiklos vargu ar Malaišiuose vyktų ir Vaižgantinės.
Ant senosios pirties sienos fotografai Simona Bagdonaitė ir Raimundas Kovas eksponavo parodą nuotraukų, menančių 2020-ųjų Vaižgantines, o Kauno anykštėnas architektas ir dailininkas Jonas Lukšė klėties sieną pasirinko fotoparodai, pasakojančiai apie Anykščių rajono istorines vietas, istorinio-kultūrinio paveldo paminklus.
Svėdasiškė Irena Guobienė žalumynais papuošė Vaižganto paminklą, o butėniškė Domicelė Augutienė į šventę atsivežė gėlių puokščių ir pridžiovintų arbatžolių, kurios buvo išdalytos svečiams.
Apdovanojimų „lietus“
Nors dangus virš Malaišių vis niaukstėsi, kaip ir per visas kitas dvylika anksčiau buvusių Vaižgantinių, bet nelijo. Vicemeras D. Žiogelis ir mero patarėja Vaida Jucienė spaudė rankas pagarbos ir pripažinimo vertiems svėdasiškiams. Mero S. Obelevičiaus Padėka buvo įvertinta Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos pedagogės, jaunųjų Šaulių vadovės Reginos Žvirblienės, kultūrininkės Aldonos Širvinskienės veikla, padėkota nuolatiniam renginių rėmėjui, verslininkui A. Čaplinskui, 90-mečio proga pasveikintas, laikraščio svėdasiškiams „Svėdasų varpas“ redaktorius Stasys Gavėnavičius, įteikta Padėka „Meilės ir gerumo“ premijos jaunimui steigėjui Algimantui Indriūnui. Seimo nario T.Tomilino Padėkas jo atstovai Regina Patalauskienė ir A.Baura įteikė svėdasiškei tautinių juostų audėjai, gėlynų viešose miestelio erdvėse puoselėtojai Aušrai Petniūnaitei, buvusiam Svėdasų girininkijos girininkui Donatui Tuskai, svėdasiškei mokytojai Joanai Gutmanienei.
Drauge nusifotografavo
Pasirodo, kai Juozas Tumas-Vaižgantas pargrįždavo tėviškėn, sodiečiams tai būdavo šventė. Susirinkdavo gyventojai draugėn į kurią nors erdvesnę pirkią, kas šviežios duonos kepalą, kas ką tik suslėgtą sūrį, kas lašinių gabalą ar naminio alaus ąsotį atsinešdavo ir pasikviesdavo Vaižgantą, kad su juo pabendrautų. Simbolinei bendrystei po rudenėjančių Malaišių klevais buvo pakviesti ir Vaižgantinių dalyviai. Skambant kanklėms ant būsimų vaišių stalo dedamas naminės duonos kepalas, guldomas įspūdingo dydžio sūris, obuolių kraitė. Tuomet bendrai fotografijai šventės dalyviai susėdo užstalėje. O po fotosesijos ragavo suneštinių vaišių, gardžiavosi ir Utenos pulkininko Prano Saladžiaus 9-osios šaulių rinktinės narių išvirta šauliška koše, mėgavosi kvapnia žolelių arbata ir neskubėjo namo.
Tryliktųjų Vaižgantinių pagrindinis rėmėjas buvo UAB „Alauša“, taip pat finansiškai parėmė Lietuvos rašytojų sąjunga bei privatūs asmenys. Organizatoriai taip pat dėkojo už pagalbą rengiant šią respublikinę šventę Utenos pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-ajai rinktinei, leidyklai-spaustuvei „Utenos Indra“, Svėdasų girininkijai ir skelbusiai apie Vaižgantines žiniasklaidai, kuriai atstovavo ir „Anykšta“.
Gražinos ŠMIGELSKIENĖS ir Vytauto BAGDONO nuotr.
