Reikia klausyti savo organizmo

Liko vos savaitė iki šv. Velykų. Dabar – Gavėnios laikas… Bažnyčia rekomenduoja šiuo laikotarpiu susilaikyti nuo linksmybių, penktadieniais pasninkauti, prisiminti Kristaus kančią.

Mityba – tema, kuria kiekvienas turi savo nuomonę, dažnai ir kategorišką. Mėsiavalgiai gina savo įsitikinimus ir teigia, kad mūsų klimato zonoje gyvenantiems žmonėms mėsa yra būtina raciono dalis, vegetarai sako, kad puikiausiai galima gyventi ir atsisakius mėsos, žuvies, kiaušinių. Tuo tarpu žaliavalgiai konstatuoja, kad tik termiškai neapdorotas maistas yra sveikatos šaltinis…

„Anykšta“ savo pašnekovų klausė, kokiems maitinimosi įpročiams jie pritaria? Gal būti vegetaru, žaliavalgiu yra tiesiog mados reikalas?

Sveta SMERTJEVA, traspersonalinės psichologijos psichologė:

– Man norisi tikėti, kad žmonės tampa vegeterais, veganais, žaliavalgiais ne dėl mados, o dėl to, kad įsiklauso į savo organizmą, išmoksta girdėti save. Mūsų organizmas – labai protingas, jeigu tik išmoksim jį girdėti, jis mums tikrai praneš, ko jis nori, kas jam būtų naudingiausia. Pati vegetare tapau prieš maždaug 25 metus. Man nebuvo sunku tai padaryti, nes net vaikystėje nebuvau labai didelė mėsos valgytoja – jeigu reikėdavo rinktis tarp daržovės ir mėsos, pasirinkdavau daržoves.

Gaila, bet dabar produktų kokybė ypač suprastėjusi. Labai daug investuojama į pakuočių dizainą, vienokio ar kitokio patiekalo „išvaizdą“, pateikimą, tačiau kokybė yra labai bloga. Kad ir ta pati mėsa… Ji parduotuvių vitrinose atrodo tikrai neblogai, tačiau yra išmirkyta įvairiose chemijose kad ir kvapas, ir skonis, ir išvaizda pirkėjui būtų patraukli.

Aš nesu iš tų vegetarų, kurie kardinaliai kitiems pirštų savo maitinimosi įpročius arba pasakotų, kaip gaila gyvulėlių, todėl ir nevalgau mėsos. Juk ir žolė yra gyva, jeigu jau kalbam apie mėsos valgymą, kaip apie gyvybės atėmimą. Žolė yra gyva, todėl ir gaunam iš jos energiją. Be to, mano vyras valgo mėsą ir aš tikrai neįkalbinėju jo to nedaryti. Kaip ir visur kitur, taip ir kalbant apie mitybą, labai svarbu yra tolerancija, pakantumas.

Jeigu prie vegetarizmo ar kitokio alternatyvaus maitinimosi prieisi tik todėl, kad įdomu pabandyti ar todėl, kad kažkas pasakė, jog tai naudinga, nieko gero iš to nebus. Dabar – Gavėnia, labai tinkamas metas pabadauti. Atsisakykim kuriam laikui mėsos produktų, labiau atsigręžkim į senąsias tradicijas, prisiminkim, ką tokiu metu valgė mūsų seneliai, proseneliai – tai buvo labai paprasti, natūralūs produktai. Tik išvalius organizmą galima imtis keisti mitybą, tada ji duos naudos. Aš pati vegetariškai maitintis pradėjau tik pabadavus, išvalius organizmą, tik tada, kai pajutau, jog man reikia gyvo, šviežio, kuo natūralesnio maisto.

Kalbant apie mitybą, nereikia pamiršti ir valgymo kultūros. Viešojo maitinimo įstaigose kartais tenka stebėti tokią situaciją – sėdi prie stalo tėtis, mama ir vaikas. Tėvai nosis sukišę į savo telefonus, o vaikui įjungta planšetė. Net valgydami jie nenustoja spoksoti į tuos elektroninius įrenginius. Kai valgoma šitaip, jokios naudos nebus nei pasirinkus vegetariškus, nei kitokius valgius…