Reikia pinigų – bitelės suneš! (Rievės. 2025-04-11)

Reikia pinigų – pinigų yra! Ir tai ne skandalingojo bankrutavusio ir indėlininkų pinigus nusinešusio banko reklama, bet valstybės biudžeto realybė. Reikia įrodymų? – štai kad ir „Sodros“ 35-mečio šventė, kuriai buvo išnuomota visa Šiaulių arena. Iš viso, kaip suskaičiavo kolegos iš tv3.lt, šventė kainavo per 131 tūkstantį eurų. Jūs tik paklausykit – 131 tūkstantis eurų valstybinės įstaigos šventei. Ir tai tuo metu, kai mums liepiama sukąsti dantis ir vardan saugumo priimti didesnius ir naujus mokesčius. Ginčijamasi tik, ką stipriau, o ką silpniau apmokestinti: ar PVM labiau didinti, ar pajamų, ar įmonių pelno mokestį.

Kiekvienas stengiasi nemalonią mokestinę prievolę nustumti nuo savęs ant kito – būti patriotu ir remti gynybą realiai beveik niekas nenori. Beveik kaip nenori investuoti į gynybos obligacijas net išrinktieji – yra geresnių investavimo galimybių. Tik nereikia būti naiviu – kad ir kaip bus žongliruojama mokesčių didinimu, kad ir kam mokėti jie bus nustumti, galutiniam rezultate brangiau mokėsime mes – paprasti vartotojai. Nereikia būti jokiu penktakolonininku, kad tai suprastume.
Protu sunku suprasti ir finansinio nenuoseklumo arba neatsakingumo politiką. Jei vienoje situacijoje dešimčių milijonų nuostoliai nereikšmingi, o milijoninėms keistoms išmokoms biudžete lėšų nepritrūksta, tai kitoje pusėje argumentas – reikia įvesti mokestį, nes papildomai bus surinkta keli milijonai. O taupyti nebandėt?
Todėl jokių skandalingų išlaidų, valstybei gyvenant padidinto pavojaus metu, o valdžiai iš piliečių reikalaujant susiveržti diržus, turėtų visai nebūti. O jos visur, kur tik pažvelgsi.

Kai nuolat mums kartojama, kad raketos vieną dieną gali kristi ne Ukrainoje, o Lietuvoje – na, niekaip nesuprantu planų gilinti Nerį (nebent tikisi, kad okupantai nesugebėtų jos perplaukti), iki begalybės įsisavinti nacionalinius stadionus, vyriausybės miestelius ar mesti milijonus vandeniliniams ar elektriniams autobusams pirkti. Pinigų kiek tik nori, gal net mokesčių kelti nereikėtų, jei iš tiesų rūpėtų rasti rezervus gynybai. Tereikia tik nustoti švaistyti.
Bet juk švaistyti – tikra pagunda. Ypač tiems, kurie per visą gyvenimą taip ir nesusidūrė su iššūkiu, iš kur rytoj paimti pinigų, kaip juos uždirbti, kaip atsiskaityti su valstybe. Tiems, kurie jau užaugo kaip biurokratinės mašinos sraigteliai ir viso egzistavimo prasmė – užimti svarbesnio sraigtelio vietą. Reikia pinigų – pasiskolinsim. Neskolins – pakelsim mokesčius.

Ugdant įprotį švaistyti, labai blogą poveikį padarė europinių fondų pinigai, principas: yra galimybė – imk. Ir nesvarbu, kad eilinio centro nebus kam įveiklinti. Juk Europa duoda! O ir dabar Europos Sąjunga gynybiniams pajėgumams stiprinti vėl ketina skolintis. Nors rezervai – klimatokaitinės šizofrenijos milijardai, griaunantys Europos ūkį – taškomi toliau. O koks skirtumas biurokratui, užaugusiam savoje ekosistemoje, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai?

Švaistymo ratas sukasi pagal principą „kaip danguje – taip ir žemėje“. Jei Anykščiai švaisto dešimtis tūkstančių kvapams, ekranams ir daugkartiniams indams, sostinė gatvių siaurinimams ir hipsterinėms nesąmonėms – milijonus, tai valstybė – milijardus. Tuos milijardus, kurių, teigiama, reikia gynybai stiprinti.
O apetitas kyla bevalgant. Prisidengiant gynyba, eilinį sykį bandoma didinti mokesčius. Juk argumentas nenuginčijamas, kuriam niekas nedrįs prieštarauti – reikia gynybai. Ir nesvarbu, kad ir be grėsmės rizikos būtų norima mokesčius didinti, nes švaistymo yda klesti ir niekas jos iš tiesų nestabdo. Net skatina. Juk net biudžetinės įstaigos baigiantis metams stengiasi visą skirtą biudžetą išleisti – pražus pinigėliai, reikės juos grąžinti valstybei.

Labai panašu, kad naudojamasi proga suvelti mokestinę sistemą ir todėl, kad reforma žadėta Briuseliui, kad valstybė gautų milijonus už mokesčių sistemos reformą. Kitais žodžiai, supaprastinant – Europos Sąjunga sumokės už naujų mokesčių įvedimą Lietuvoje, kaip kad ministerijos tiesiog nuperka įstaigų ar ligoninės skyrių uždarymą provincijoj, skiriant menkutį „prizą“ už tai.

Mums reikia savojo Elono Musko, kuris peržiūrėtų, kam leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai ir išlaidas apkarpytų. Jei nebus politinės valios, jei neprispaus neišvengiamybė turėti tokį Muską, kad ir kiek sunešime pinigų į avilį, vis tiek jų bus maža. Juk sunku atsisakyti pagundų, kai pinigai nieko nekainuoja, o bitelės suneš dar. O jei tas biteles pernelyg užvaikysi, tai taip pat nieko tokio, juk kadencija trumpa, o po mūsų nors ir tvanas.