
Lietuvos rašytojų sąjunga antradienį rengia diskusiją dėl poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimo.
„Siekdami suprasti, kokį norime matyti prie Lietuvos rašytojų sąjungos esantį skverą, kuriam nuo 2020 metų suteiktas J. Marcinkevičiaus vardas, ir koks architektūrinis-skulptūrinis sprendimas vienytų, kiek tai įmanoma, skirtingas nuomones išsakančias visuomenės grupes ir stiprintų santarvės jausmą, rengiame atvirą diskusiją“, – nurodoma pranešime.
Lietuvos rašytojų sąjunga ir ėmėsi iniciatyvos statyti paminklą J. Marcinkevičiui rašytojo vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje. Konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“. Tačiau iniciatyvą temdo visuomenėje atsinaujinusi diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.
Diskusijose dalyvaus sąjungos pirmininkė Birutė Augustinienė, literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė, menotyrininkė Laima Kreivytė, muziejininkė Rita Pauliukevičiūtė, sostinės savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė, vitražų dailininkė, kultūros ir meno projektų vadovė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė, istorikas Valdemaras Klumbys, skulptorius profesorius Gediminas Karalius, architektas Gediminas Sakalis.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.
Kritiką J. Marcinkevičiaus atžvilgiu atmetė prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius.
Siekį poetui statyti paminklą yra išsakiuosius kelios savivaldybės, tarp jų – Širvintų rajono bei Druskininkų.
Taip pat rugpjūčio pradžioje visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam poeto įamžinimo projektui, kuriam vieta dar neparinkta.
Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.
Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.
Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Kai aš paklausau šitų „padugninių patriotų” menkystiškų sapalionių, kai matau kaip paniekinami tokie kūrėjai kaip Juozas Baltušis, Salomėja Neris, kiti, o dabar dar užkliuvo ir Justinas Marcinkevičius – man šlykštu! Kuo šie kūrėjai kalti, kad jų kūrybiniai talentai sužibėjo nelaisvu TSRS laikotarpiu? Kalti, kad norėdami išgyventi turėjo prisitaikyti? Iš jų kūrybos aš mokiausi lietuvių kalbos gražumo ir jų dėka mano gimtoji kalba man sušvytėdavo vis ryškesnėmis spalvomis. Juozas Baltušis mane vedė „Tėvų ir brolių takais”. Iš jo aš kadaise sužinojau, kad ten, už Atlanto gyvena ne dipukai ir ne buvę banditai, o mūsų broliai ir tėvai. . „Lie tu va, Lie tu va…” kartojome vieningai laisvei pakilę Sąjūdyje su Justinu Marcinkevičiumi. Ne, Salomėja Neris niekaip negalėjo parašyti poemos Stalinui! Šiukštu!!! O kiek lietuvių gyvybių ji išgelbėjo nuo mirčių gulaguose tokią poemą parašydama niekas nepaskaičiavo? Griauti, trypti! O kodėl tada negriauname paminklo Antanui Vienuoliui Žukauskui už parašytą „Puodžiūnkiemį”? Šitas romanas jo sūnų iš gulago ištraukė, nuo bado mirties išgelbėjo! Kuris tėvas dėl savo vaiko šitaip nebūtų pasielgęs, a? Kaip visgi kai kurie iš mūsų per 33 nepriklausomybės metus sugyvulėjo… Kad šiandieniniame Seime sėdi ir komitetui vadovauja buvęs „fiurerio” Murzos pavaduotojas neonacis – normalu. Konservatoriai jį atvedę vyti lauk net nesiruošia. O štai mirusius rašytojus, poetus, kitus kūrėjus, jau nebegalinčius apsiginti, trypti ir niekinti tiesiog būtina. Madinga tapo. Ar tikrai?
O pats didziausiu lietuvos brudu tapai-rusu propagandistu.Sarmata.
Bet ar gali būti didesnė nuodėmė, kaip tapti komunistų partijos nariu? Dori žmonės komunistai nebūdavo, tik padugnės ir Lietuvos priešai.
Tu čia apie S.Obelevičių, G.Klimkevičių, O.Repečkienę kalbi?
J.Marcinkevičius buvo visą galvą aukščiau už mus visus.Tokių žmonės nemėgo,nes jie kitokie.Ko toliau to buvo dar liūdniau.Jis buvo nustumtas paskui nuo arenos.Jo niekas nebekvietė i jokius renginius,susitikimus.Tai yra begalo skaudu.Kai kažkokia saujalė žmonių bando sumenkinti jo kūrybą.Kaip poetė,R.Šerelytė sumenkino J.Marcinkevičių.Atseit tarybinis poetas,o kas juo nebuvo?Tai buvo tokie laikai.Gaila,bet mes dar pešamės dėl paminklo jam pastatyti Paminklas bus,ar Vilniuje,Širvintose,gal Druskininkuose.Tai visai yra nesvarbu kokiam mieste.O mums visiems geriau patylėti,nes jis buvo visos tautos dainius.
baisesnių nusikaltimų, kaip būti komunistu ar yra? Pripažįstu, kad žudyti žmones yra baisiau, nei būti komunistu. Bet daugiau kokių yra nusikaltimų baisesnių už būvimą komunistu?
Vieniems dainius,kitiems ne.Vieni kalėjo kalėjimuose už laisvę,kiti gudravo…išlikimo reikalai…
Galva aukščiau, bet sedynė buvo žemiau. Fui, komunistas.
jei esat katalikai, turėtumėt būti atleidesni, juk visi turim nuodėmių
Pasiduoti spaudimui norint posto,buto…..Fui….
Menkystos, TSRS laikais tūnoję po šluota ir net cyptelėti nedrįsę, gi dabar išlindę ir vaizduojantys viską žinančius patriotus, bando menkinti Justino Marcinkevičiaus asmenybę ir jo kūrybą. Neišdegs jiems sumenkinti poetą!
Gerbiau Leoną, nes nebuvo komunistu. Reiškia gydytojo markė aukštesnė už Obelevičių, Tubį, ilgalaikį tarybos narį konservatorių iš ligoninės ir už signatarę. Jei toks gerbiamas žmogus puola krūtine uždengti Marcinkevičių, reiškia reikia.
Geras daktaras buvo.Tik tiek.Graudu.
Kiekvienas turi savo nuomonę,net Jūsų vadinamos menkystos, iškentėję tremtį, panieką grįžus…taigi Tamsta neturite teisės visų vadinti taip.
Vieni kentė panieką, kiti išdavė Tevynę ir tapo komunistų partijos nariai.
Jei sudaromas pedofilų registras, tai kada bus komunistų registras? Kodėl mano vaikai turi augti Tėvynės išdaviko kaimynystėje ir bijoti, kada komunistas pradės naikinti kaimynus?
Nepainiok tremtinių ir jų kančių su menkystų, trypiančių mūsų rašytojų, poetų, disidentų atminimą ir garbę!
Kiekvienas turi savo garbę.
Kalėjimo paniatkėse irgi yra garbės kodeksas. PVZ vagis ” v zakone” negali bendradarbiauti su milicija, nes jo nebegerbs.
vienam garbė neleidžia pasisavinti rasto daikto, kitam garbė leidžia tapti komunistu.
Ei „KT”, nespekuliuok tremtimi!
Skaitykite tuos eilėraščius.Skaitykite visus.
Komunistas. Viskas tuo pasakyta. Reiškia be stuburo. Reiškia be Tėvynės. Reiškia be Dievo.
Kodėl Vokietija atsikratė fašistais, o Lietuva komunistams stato paminklus?
Dauguma lietuvių kovojo už savo valstybės laisvę.
Puikus P.Subačiaus straipsnis.Paskaitykite.Kam ta isterija.
Gudruolis buvo.Gyveno su privilegijom kaip visi prisitaikeliai.Eilinis tarybinis žmogus.