Anykščių kultūrai Lietuvos kultūros taryba per pirmąjį finansavimo etapą skyrė apie 90 tūkstančių eurų. Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
Lietuvos kultūros taryba pradėjo skelbti antrojo 2018 metų kultūros projektų finansavimo konkurso rezultatus. Pirmajame etape, Anykščiuose viena kultūros įstaiga tarp kitų išsiskyrė finansuotų projektų ir į rajono kultūrinį gyvenimą pritrauktų lėšų skaičiumi.
Mažins renginių skaičių
Geriausiu 2017 metų kultūros centru aukščiausios kategorijos centrų grupėje pripažintas Anykščių kultūros centras (AKC) gali didžiuotis ne tik šiuo pripažinimu ir baigta renovacija, bet ir išskirtiniu Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įvertinimu. Bene prestižiškiausia šalies kultūros projektus remianti organizacija, iš Anykščių kultūros srityje veikiančių įstaigų, AKC projektus finansavo dažniausiai. LKT pirmajame 2018 metų projektų finansavimo konkurse parėmė net 5 AKC projektus. Anykščiuose jau įvykęs tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Pėdos“ sulaukė gausiausios paramos – 11 tūkstančių eurų. Troškūnuose tradiciškai vykstantį festivalį „Troškimai“ LKT parėmė 8 tūkstančiais eurų. Tiek festivalio „Pėdos“, kuriame šoka vien profesionalai, tiek Troškūnų miestelio vienu iš simbolių tapusio festivalio „Troškimai“ sumanytoja – režisierė Jolanta Pupkienė.
Šiais metais ir toliau bus finansuojamas teatro festivalis „Pakeleivingi“. Jam skirta 6 tūkstančiai eurų.
Be šių festivalių, LKT remia dar du AKC projektus – „Kita forma“ ir „Muzikos garsų spalvos“. Jiems skiriama po 7 tūkstančius eurų.
„Mes teikėme 15, o finansavimą gavome 5 projektams. Mes dirbame, teikiame projektus. Kiti gal nesivargina, parašo kokius 5 ir gauna vienam arba negauna nei vienam ir jiems tai tampa tragedija. Mes teikėme 15 projektų, tai padaryti – didelis nematomas darbas, juk tiek medžiagos reikia surinkti, tiek partnerystės raštų, tai darbas, kurį reikia padaryti, nesvarbu, gausi ar negausi finansavimą projektui. Jau visi išmoko rašyti projektus, todėl darosi sunkiau. Tarp negavusių yra stiprių projektų, mums svarbių, reikalingų. Teikiam juos antram etapui, o ten skirstoma mažiau lėšų. Matysim, kaip bus. Ir ankstesniais metais neblogai sekėsi, pernai gal kiek blogiau, bet ir užpernai sekėsi labai gerai. Kaip loterijoje, „braukom bilietuke skaičiukus“, – kaip pasiekė, kad tapo gausiausiai finansuota Anykščių kultūros įstaiga, „Anykštai“ pasakojo AKC direktorė Dijana Petrokaitė.
Centro direktorė itin išskyrė Troškūnų režisierės Jolantos Pupkienės indėlį kuriant projektus: „Tai jos „arkliukas“, Dievas davė tą gebėjimą. Pristatydama savo komandą sakiau, kad Lietuva neturi kito Jono Buziliausko, kuris padaro 44 gastrolinius spektaklius per metus, neturi J.Pupkienės, kuri tiek renginių ir projektų organizuoja. Todėl visų pirma yra žmonės, kūrybiškumas, idėjos“, – „receptą“, kaip pritraukti renginius, pasakojo centro direktorė.
„Festivalį „Pakeleivingi“ darysim spalio mėnesį, tradiciškai, bet per kelis savaitgalius. Pasirašiau sutartį su Nacionaliniu Lietuvos dramos teatru, jie nuo rugsėjo 20- osios reziduos pas mus centre. Pirmą spalio savaitgalį pas mus išleis spektaklį. Žiūrėsim, gal žiūrovams bus patogiau, kai festivalis vyks savaitgalį“, – apie „Pakeleivingus“ pasakojo D.Petrokaitė.
Anykščiuose liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje vyks Šiaurės šalių aljanso mėgėjų teatrų festivalis, kuriame turėtų dalyvauti apie 11 valstybių teatrai. „Toks festivalis Lietuvoje, Trakuose, vyko prieš 18 metų. Dabar jis sugrįžo į Lietuvą, pasiprašė pas mus, o mes – pasirašėme“, – kad Anykščių šią vasarą laukia dar vienas išskirtinis renginys, atskleidė AKC direktorė.
„Mažiname renginių skaičių. Buvome sugalvoję jų daugiau, bet dabar jau matom, kad reikia atsisakyti ne vieno renginio, kuris buvo numatytas. Todėl, kad Anykščiuose vyksta tiek kultūrinio veiksmo, kad žmonės tiesiog nebespėja. Todėl smulkiųjų renginių atsisakome. Nebenorim blaškyti žmonių, o ir pajėgumai yra riboti. Patikėkit, mes labai žiūrim, kad būtų įdomu, profesionalu, kokybiška. Mūsų siekimas dabar yra kokybė, formų ir žanrų įvairumas, stengiamės pritraukti nebe tik anykštėnus žiūrovus“, – apie pakeltą kokybės kartelę „Anykštai“ pasakojo D.Petrokaitė.
Kalbant apie projektus, kuriems LKT neskyrė finansavimo, pateko ir tradiciškai prie Puntuko akmens vykstantis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui paminėti skirtas renginys „Atmintis gyva“.
Anykščių kultūrai – beveik
90 tūkstančių eurų
Iš viso AKC savo projektai sulaukė 39 tūkstančių eurų paramos. Tai daugiau negu kitos Anykščių kultūros įstaigos iškovojo paramos kartu paėmus, kurios penkiems projektams sulaukė 31 tūkstančio 700 eurų paramos.
Dar 9 tūkstančių eurų finansavimą iškovojo „Bardai LT“ projektui „Nacionalinis bardų festivalis Purpurinis vakaras Anykščiuose“, o 6 tūkstančių 500 eurų paramą užsitikrino „Anykščių menininkų asociacija“ projektui „Gizelis“. Iš viso, skaičiuojant sumą, tenkančią Anykščių kultūrai per LKT finansuotus projektus, susidaro 86 tūkstančiai 200 eurų. Žinoma, su Anykščiais susijusių projektų gali būti finansuota ir daugiau, iš viso LKT pirmajame etape vertino 2732 projektų paraiškas, kai kurie teikėjai mažiau žinomi arba galintys ne visas, o tik dalį veiklų vykdyti Anykščių rajone.
Iš penkių projektų, kuriuos vykdo Anykščių kultūros įstaigos (neskaitant AKC), po du projektus laimėjo Anykščių menų inkubatorius – menų studija (AMI) ir Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.Vieną – Anykščių A. Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus.
Primins fotografą
11 tūkstančių eurų, kaip ir AKC projektas „Pėdos“, finansuotas Anykščių bibliotekos projektas „Spaudos fotografo I.Girčio kambarys – traukos centras ir kūrybinė erdvė“. Jau iš projekto pavadinimo galima suprasti, kad projektas skirtas prisiminti spaudos fotografą Izidorių Girčį. Tarpukaryje jis ne kartą fotografavo prezidentą Antaną Smetoną, svarbius įvykius. Anykščių rajone pradėjus leisti laikraštį „Kolektyvinis darbas“, laikraščius Troškūnų ir Kavarsko rajonuose, I.Girčys tapo pirmuoju Anykščių krašto spaudos fotografu.
„Žinant kokios yra kainos, nepasakyčiau, kad tai ypatingai didelė suma. Šiaulių mieste yra vienintelis šalyje fotografijos muziejus, jie maloniai sutiko su mumis bendradarbiauti. Bet į projekto kainą įeina ne tik muziejuko įrengimas, bet ir viešinimo dalis – bus Tomo Ivanausko, kuris apsigynė darbą iš I.Girčio foto veiklos, paskaitų ciklas“, – apie atminimo muziejuko fotografui įrengimą pasakojo bibliotekos direktorius Romas Kutka.
Projektą biblioteka turi įgyvendinti iki metų pabaigos, muziejaus atidarymą planuoja spalio – lapkričio mėnesiais. Muziejuje bus eksponuojami I.Girčio asmeniniai daiktai, suskaitmenintos fotografijos, kurias bus galima peržiūrėti pagal skirtingus kriterijus, informacija apie fotografo veiklą. R.Kutka pasakojo, kad įamžinti I.Girčio atminimą paskatino Šiaulių fotografijos muziejaus atstovai, pamatę, kad biblioteka turi unikalias Anykščių fotometraštininko nuotraukas.
Be I.Girčio atminimui skirto muziejuko, biblioteka dar vykdo projektą „Kuriantis vaikas: nuo idėjos iki knygos“, kuriam LKT skyrė 2 tūkstančius 500 eurų.
Biblioteka iš keturių teiktų projektų finansavimą gavo dviem, o tai aukštas rodiklis.
„Dabar žmogaus tam neturime. Skelbiame viešąjį pirkimą, nurodome reikalavimus, tematiką, projekto apimtis, ko norime, kokie tikslai. Tada pasirenkame iš pasiūlymų, – kad biblioteka projektų rašymui vykdo pirkimus, pasakojo bibliotekos direktorius, – mes su projektų rašymu buvome jau truputį išsisėmę, reikėjo žmogaus iš šalies, reikia idėjų“.
Antrame finansavimo etape Anykščių biblioteka nedalyvauja, fondui projektų neteikė.
Tremtiniai prašė knygų
Anykščių A. Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus, pagal LKT finansavimo pirmąjį etapą, vykdo tik vieną projektą, leis knygą, bet projektą galima išskirti kaip atskleidžiantį vieno iškiliausių Anykščių krašto rašytojų, kultūros žmogaus Antano Vienuolio – Žukausko ryšius su tremtiniais: „Daug metų žinoma, kad A.Vienuolis bendravo su tremtinais, kad jam rašė tremtiniai, kad jis siųsdavo siuntinius, knygas, pinigus, kad valdžiai, kaip deputatas, rašė raštus, norėdamas užtarti tremtinius, kad juos greičiau paleistų. Mūsų talkininkė, Vilniaus Universiteto bibliotekos darbuotoja, daktarė Inga Liepaitė surinko iš įvairių institucijų laiškus, kurie išlikę, kurie iš Sibiro siųsti A.Vienuoliui – Žukauskui. Taip pat, čia jau rinkome kartu, kur yra kokie nors A.Vienuolio veiksmų tremtinių labui paliudijimui. Tai yra atsiliepimai, laiškai Paleckiui, Preikšui, Gedvilui – tuometiniams valdžios pareigūnams, su prašymais, užgarantavimais dėl žmogaus, kad jis tikrai nekenks valdžiai, kad jį paleistų. Norime, kad vienoje vietoje sudėta medžiaga šiek tiek atskleistų santykį tarp mūsų kraštui svarbaus žmogaus ir tremtinių. Šiandien viskas atrodo kitaip, bet, kai žiūrime į tą laiką, pasirodo, kad ne kiekvienas drįsdavo su tremtiniais bendrauti, o juo labiau jiems siųsti siuntinius. Norim parodyti šį A.Vienuolio gyvenimo etapą, iki pat paskutinių dienų jis rašė drąsinančius laiškus, siekė tremtinius užtarti. Net jei pats žmogaus nepažinojo, bet kas prašė užtarti, A.Vienuolis bandė jam padėti“, – knygą, kurioje bus sudėti laiškai, pristatė muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
„Ar žinote, ko tremtiniai labiausiai prašė A.Vienuolio? Nedaug tremtinių prašė atsiųsti pinigų, dauguma tremtinių prašė knygų. Tai tikrai sukrečia, kad tokiomis sąlygomis gyvenantys žmonės godžiai skaito, jei pakliūna, kokį lietuvišką laikraštį, kaip jie tuo džiaugiasi“, – apie dramatišką Lietuvos istorijos epizodą pasakojo direktorius.
A.Verbickas „Anykštai“ pasakojo, kad laiškai bus skelbiami juose netaisant klaidų: „Suprantate, laiškuose – didelis neraštingumas, bet jie autentiški, parodo, kokie lietuviai buvo ištemti, kai rašo sakinį, jame 17 klaidų, o jie prašo atsiųsti skaityti knygų – tai paradoksas“, – kokius dramatiškus išgyvenimus atskleidžia šaltiniai ne be jaudulio pasakojo muziejaus vadovas.
Šiuo metu muziejus turi apie trisdešimties tremtinių A.Vienuoliui rašytus laiškus, bet šaltiniai rodo, kad rašytojas padėjo daug didesniam skaičiui tremtinių.
