Restauruoti šalia Karčių rasti partizanų dokumentai

Lietuvos ypatingasis archyvas pranešė, kad po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 metų gegužės mėnesį rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo.
Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę. Tai ne pirmas kartas, kai bidonuose randami partizanų archyvai, tačiau pastarasis išsiskiria gera rastų dokumentų būkle.

Archyve – dokumentai, žurnalai, nuotraukos

Kad šalia Karčių buvo rastas bidonas su partizanų dokumentais, „Anykšta“ pranešė 2022 metų gegužės 10 dienos laikraštyje, straipsnyje „Šalia Karčių rasti Lietuvos partizanų dokumentai“.

Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą, Laisvės rajono dokumentus restauravo Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriai.
Lietuvos ypatingasis archyvas paskelbė, kad bidone rasti 1947 metų pradžioje – 1950 metų pavasarį sudaryti Laisvės rajono ir kitų Šarūno rinktinės dalinių dokumentai: įsakymai, raportai, pranešimai, žinios apie veiklą, ūkinių gėrybių apyskaitos ir kt. Tarp dokumentų rasta keliolika 1938 metų Lietuvos kariuomenės žurnalo „Karys“ ir Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ numerių, keli 1950 metų laikraščio „Tiesa“ numeriai bei 1948 metais Vilniuje išleistas anglų kalbos vadovėlis. Bidone taip pat rastos kelios palyginti neblogos būklės partizanų nuotraukos.

Dokumentai liudija dramas

Rastuose dokumentuose atsiskleidžia partizaninės kovos dramatiškumas. Pavyzdžiui, 1950 metų balandžio 18 dienos data pasirašytas dokumentas (įsakymas) liudija apie išdavystes ir bandymą nuo jų apsisaugoti. Dokumente sakoma, kad dėl 1949 metais įvykdytų išdavysčių, apsaugai nuo galimų provokacijų, reorganizuojami koviniai vienetai ir keičiami jų pavadinimai, o Laisvės rajonas pervadinamas į Švyturio rajoną. „Įsakau laikyti negaliojančiais visus platinamus raštus ir įvairius įsakymus, išleistus po 1949 metų spalio mėnesio 27 dienos su Šarūno rinktinės anspaudu ir buvusio Šarūno rinktinės vado Tarzano parašu (kalba netaisyta – red. past.)“, – apie kažkokią dramą, įvykusią greičiausiai 1949 metų spalio 27 dieną, liudija vienas iš įsakymo punktų.

„Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas išaugo iš dviejų Šarūno rinktinės dalinių: 1945 metų vasarą susibūrusios Gražinos kuopos ir 1946 metų rudenį įsteigtos Butageidžio kuopos. Šių kuopų pagrindu 1949 metų rugsėjį buvo suformuotas Laisvės rajonas, veikęs daugiausia Anykščių apskrities Troškūnų, Anykščių ir Kavarsko valsčiuose bei Kupiškio apskrities Subačiaus ir Viešintų valsčiuose. 1950 metų pabaigoje išformavus Algimanto apygardą, Laisvės rajonas buvo perduotas Vytauto apygardos Vaižganto rinktinei.

Laisvės rajonui nuo 1949 metų pabaigos vadovavo Povilas Tunkevičius-Kostantas, kartu ėjęs ir Šarūno rinktinės vado pareigas. Jis žuvo 1950 metų spalio 1 dieną, kaudamasis su jį ir šešis kitus Laisvės rajono partizanus apsupusiais MGB kariškiais. Tikėtina, kad Laisvės rajono archyvą 1950 metų pavasario pabaigoje paslėpė būtent P. Tunkevičius-Kostantas arba kažkas iš jo aplinkos“, – pranešime Lietuvos ypatingojo archyvo pateikta.

Stebina dokumentų kokybė

Anykštėnas istorikas, partizaninio judėjimo specialistas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirbantis Gintaras Vaičiūnas, „Anykštos“ paklaustas apie radinio reikšmę, kalbėjo, kad kol kas nėra susipažinęs su visais dokumentais, bet pernai buvo nuvykęs į miškelį prie Karčių, kur rastas partizanų archyvas.
Beje, istorikas pastebėjo, kad gali būti, jog dokumentai ilgai buvo saugomi kitoje vietoje, o bidonas Karčių miškelyje užkastas vėliau, kadangi dokumentai išliko gana geros būklės, o nuotraukų kokybė net nustebino.

G. Vaičiūnas kalbėjo, kad rasti dokumentai pagal tai, kiek pačiam teko matyti informacijos, aktualiausi troškūniečiams partizanams, Laisvės rajonui. Kadangi partizanų organizacinė struktūra dažnai keitėsi ir todėl susigaudyti detalėse sudėtinga net profesionaliems istorikams, archyvas padėtų tiksliau suprasti organizaciją ir sužinoti konkrečias datas.
„Tai taip pat parodo, kad partizanai veikė kaip pogrindžio valstybė, turinti savo struktūrą. Turėtų būti nurodymai dėl baudžiamosios partizanų teisės, pavyzdžiui, šnipų bylos, už ką buvo nubaustas, labai įdomu būtų pažiūrėti, kaip partizanai tą informaciją surinko, būtų įdomu pažiūrėti, ar tokie dalykai yra tame archyve išsaugoti. Archyvo radimas dar kartą įrodo, kad partizanai tikra

i nebuvo kažkokie banditai, o veikė kaip organizacinis karinis vienetas mūsų valstybės pogrindyje“, – apie radinio reikšmę kalbėjo istorikas G. Vaičiūnas.
Partizaninio pasipriešinimo tyrinėtojas pasakojo, kad partizanų dokumentai ne pirmą kartą randami bidonuose, tačiau didžioji partizaninio karo dokumentų dalis prarasta negrįžtamai – juos rinkdavo sovietinis saugumas, o archyvams tapus nebeaktualiais, „nebelikus operatyvinės reikšmės“, dokumentai virsdavo makulatūra.
Dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Sutvarkius ir aprašius dokumentus, jie bus suskaitmeninti ir paskelbti interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“.