Režisierius Giedrius Mackevičius repeticijoje, 1977 m.
Liucija ARMONAITĖ
Gegužės 18 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių bibliotekoje prisiminsime iškilų XX a. pab. – XIX a. pr. režisierių, plastinės dramos pradininką Giedrių Mackevičių (1945–2008).
Bus atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“, vyks pokalbis „Režisieriaus Giedriaus Mackevičiaus anykštėniškų vasarų aidas“.
Teatro novatorius ir Anykščių kraštas
Anykščių krašto senbuviai dar prisimena Plikiškių kaime, Šimonių girios pašonėje gyvenusį miškininką Joną Žiūką. Tarp jo anūkų buvo teisininkas Rimantas Rėgalas, vedęs medikę Gražiną Mackevičiūtę ir apsigyvenęs Vilniuje. Rimantas, Gražina ir Gražinos brolis Giedrius dažnai atvažiuodavo į Plikiškius, čia atostogaudavo. Giedrių taip žavėjo Anykščių krašto gamta ir žmonės, kad pagaliau ir pats nusprendė įsigyti sodybą – 1996-aisiais įsikūrė Magylų kaime. Čia, savo sodyboje, magiškos gamtos apsuptyje, bendraudamas su nuostabiais Magylų, Plikiškių, Mikierių kaimų, Andrioniškio miestelio žmonėmis, G. Mackevičius atgaudavo sielos ramybę, sėmėsi įkvėpimo savo spektakliams, kuriuos statė Maskvoje įkurtame Plastinės dramos teatre.
Lietuvio režisuotus spektaklius jo vadovaujamas teatras rodė Europos, Azijos, Amerikos scenose. Visur sulaukdavo išskirtinio dėmesio ir pripažinimo. G. Mackevičius žinomas kaip teatro novatorius, kuris savo unikalia kūryba praturtino pasaulinę teatro istoriją – sukūrė naujo tipo judesio spektaklį, plastinės dramos teatrą. Jo gyvenimui ir kūrybai paskirti straipsniai enciklopedijose, tarp garsiausių – Giovanni Lista sudaryta pasaulinė XIX a. scenos menų enciklopedija „La scene moderne“. Teatro specialistai vieningai sutaria, kad Giedrius Mackevičius – pasaulinio lygmens XX a. režisierius, o jo kūryba – avangardinis proveržis į teatro ateitį.
Mokslininkas, pasirinkęs teatrą
Giedrius Mackevičius gimė 1945 m. gegužės 18 d. Grybėnų kaime (Ignalinos raj.), mokėsi Dūkšto vidurinėje mokykloje. Raudonu diplomu biochemijos studijas Vilniaus universitete baigęs ir sėkmingą karjerą pradėjęs jaunas mokslininkas buvo aktyvus Universiteto dainų ir šokių ansamblio šokėjas. Čia jį pastebėjo režisierė Aurelija Ragauskaitė ir pakvietė į Jaunimo teatrą. Po pusmečio, 1966-aisiais, į teatrą atėjo ir latvis Modris Tenisonas, subūrė pantomimos trupę. Tai buvo nauja, netikėta ir įdomu. O Giedrius, perspektyvus mokslininkas, taip susižavėjo pantomima, kad visiškai atsisakė universitetinės karjeros – tapo pirmosios Lietuvoje pantomimos trupės mimu… 1967-aisias Vilniuje buvo parodytas pirmasis pantomimos spektaklis „Ecce Homo“, o jau po pusmečio G. Mackevičius už savo vaidmenį šiame spektaklyje, festivalio Rygoje metu, pelnė geriausio Baltijos šalių mimo apdovanojimą. Kultūros ministerija M. Tenisono vadovaujamą trupę perkėlė į Kauno dramos, vėliau – Kauno muzikinį teatrą.
Tragiško likimo kūrėjas
1972-ųjų pavasarį, po didvyriškos Romo Kalantos aukos, sovietiniai funkcionieriai nutraukė modernios, visoje Sovietų sąjungoje pripažintos, tačiau jiems įtartinai atrodžiusių žmonių, susibūrusių į pantomimos trupę, grupelės veiklą. Juolab, tądien, kai prie Muzikinio teatro susidegino Kalanta, jie buvo teatre, vaidino vaikams skirtame muzikiniame spektaklyje „Mergytė ieško pasakos“… Mimai liko be darbo.
G. Mackevičius išvyko mokytis režisūros į Maskvą, Valstybinį teatro meno institutą (GITIS). Dar studijuojantį G. Mackevičių susirado pantomimos entuziastai, matę Giedrių per M. Teniso trupės gastroles, pakvietė jiems vadovauti. Daugelis tų jaunų pantomimos pasišventėlių liko su G. Mackevičiumi ir vėliau, kai kolektyvui buvo suteiktas profesionalaus – Plastinės dramos – teatro statusas. Per 16 teatro gyvavimo metų G. Mackevičius pastatė pasaulinį pripažinimą pelniusius scenos šedevrus „Nugalėjimas“ (1975), „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis“(1976), „Pūga“ (1977), „Metų laikai“ (1979), „Geltonas garsas“ (1984) ir kt. Tarp išskirtinių spektaklių yra ir „Sodas“, 1985 metais sukurtas pagal Antano Rekašiaus muziką ir Stasio Krasausko graviūras…
Iš viso G. Mackevičius sukūrė daugiau kaip 90 įvairaus žanro scenos veikalų: plastinių dramos spektaklių, baletų, dramos spektaklių, kamerinių ir monospektaklių.
Kai, atkūrus Nepriklausomybę, pasaulinį pripažinimą pelnęs kūrėjas ir pedagogas G. Mackevičius grįžo į Lietuvą, pasisiūlė dėstyti mūsų studentams, jo paslaugų buvo atsisakyta…
Anykštėniškų vasarų aidas
Gegužės 18-ąją, Giedriaus gimimo dieną, Anykščių bibliotekoje apie teatro novatorių, bet visų pirma jautrų, inteligentišką ir nepaprastai kūrybingą žmogų kalbės Anykščių krašte ir Vilniuje gyvenantys režisieriaus kolegos, bičiuliai ir artimieji. Tai – rašytojas Antanas Drilinga, TV režisierius Juozas Javaitis, Vilniaus universiteto ansamblietė, G. Mackevičiaus šokių partnerė, medikė dr. Vitalija Miežutavičiūtė, teatrologė, filosofė dr. Oresta Katakinienė, aistringa Giedriaus kūrybos gerbėja – buvusi kultūros renginių organizatorė, dirbusi ir Anykščių komunaliniame ūkyje Nijolė Narkevičienė, žinomas Anykščių tautodailininkas Robertas Breskus, Giedriaus sesuo, medikė dr. Gražina Rėgalienė, ir visi kiti, menantys gražų, talentingą kūrėją.
Per renginį bus rodomi unikalūs archyviniai filmai, bus galima įsigyti leidinį „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“.
