Ričardas Sargūnas: energetikos įmonės galimai pelnėsi Lietuvos žmonių sąskaita

Seimo Energetikos komisija atliko parlamentinį tyrimą dėl bendrovių „LESTO“, „Litgrid“ ir „Energijos tiekimas“ veiklos. Tyrimas buvo atliktas dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009-2014 m. Ketvirtadienį, birželio 2 d., Seime svarstoma ar po pateikimo šioms išvadoms pritarti.

 „Komisija buvo įpareigota pateikti Seimui atsakymus į vienuolika klausimų, o jos darbas buvo pratęstas du kartus. Komisijos darbą reikėjo pratęsti, nes išaugo tyrimo apimtis, reikėjo išanalizuoti daugybę finansinių dokumentų ir ataskaitų, o dalis dokumentų turėjo konfidencialumo žymas“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas.

Energetikos komisijos parlamentinio tyrimo prireikė siekiant ištirti, ar energetikos sektoriuje veikiančios įmonės, pasinaudodamos savo monopoline padėtimi, teisinės bazės nepakankamumu ir priežiūros bei kontrolės spragomis, nepagrįstai daugelį savo veiklos sąnaudų įtraukė į reguliuojamos veiklos sąnaudas. Tokiu būdu visiems elektros energijos vartotojams galėjo būti padidintas elektros tarifas.

„Remiantis VKEKK išvadomis, galima daryti prielaidas, kad energetikos įmones aptarnaujančios kitos įmonės (IV bloko įmonės) dirbo energetikos sektoriuje pagal dvišalius kontraktus, retai naudojantis viešųjų pirkimu įstatymu. Dėl tokių susitarimų galimai buvo sukeltos paslaugų ir aptarnavimo kainos, o vartotojų elektros energijos tarifas kilo‘, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas.

Pasak politiko, VKEKK, kaip nepriklausomas reguliatorius, pagal šiuo metu esamą įstatyminę bazę negali atlikti finansinės ūkinės veiklos patikrinimų IV bloko įmonėse. Todėl pelną generuojančios veiklos galimai buvo iškeltos į IV bloko įmones, nes neturint galimybės jų kontroliuoti būtų taikomos išskirtines kainos užsakovams (energetikos įmonėms). Tokie veiksmai galimai pažeidė vartotojų interesus, nes dėl jų kito elektros tarifo dydis.

R. Sargūnas taip pat pažymi, kad per minėtą laikotarpį Lietuvos energetikai pirko Apyvartinius taršos leidimus (ATL) ir keitė juos į taršos vienetus. Tokiu būdu buvo padaryti didžiuliai finansiniai nuostoliai AB „Lietuvos elektrinei“ ir AB „Lietuvos energijai“, nes leidimai buvo perkami už didesnę kainą nei vėliau parduodami. Tačiau tuo metu dirbę ir už tai atsakingi asmenys jokios atsakomybės nesulaukė.

Komisija taip pat nagrinėjo klausimą, ar VKEKK tinkamai atliko savo, kaip nepriklausomo reguliuotojo funkcijas ir ar jos veikla Lietuvos gyventojams atnešė naudos. Per 5 metus vykusį tyrimą nustatyta, kad dėl gerų ir laiku priimtų sprendimų, VKEKK sutaupė Lietuvos vartotojams apie 1 mlrd. Lt.