Rievės

„Jomarkas be čigono, karčema be žydo, parėdka be šokimo ir sueiga žmonių be kunigo yra kaip viralas be druskos“, – liaudies išmintį puikiai anam šimtmety suprato tūlas anykštėnas.

Po sunkių ruošos darbų Anykščių šilelio pakraštyje susirinkdavo vietos jaunimas į vakaruškas. Bernai kalbindavo geltonkases mergeles, armonikos garsai nuvilnydavo pušų viršūnėmis ir tik saulei brėkštant pragydęs gaidys primindavo, kad jau laikas karves melžti ir linksmybes baigti. Gyvenimas sparčiai bėgo į priekį ir jaunimo linksmybės persikėlė į kultūros namus. Pamenu jaunas dienas, kaip laukdavome savaitgalio šokių. Pasipuošę languotais marškiniais, džinsinėmis striukėmis ir baltais kedais nerdavome pro duris. Geltonas mergelių kasas pakeitė įmantresnės šukuosenos, armonikos garsus – kasetiniai magnetofonai ir savadarbės šviesos muzikos. O apie tai, kad laikas namo, primindavo tik kultūros namų darbuotoja, kuriai budėti visą naktį būdavo mažiausiai ūpo.
Lietuvos nepriklausomybės aušroje naktinis gyvenimas sparčiai žengė į priekį netgi tokiame nedideliame miestelyje kaip Anykščiai. Kaimo kultūros namus keitė naktinės užeigos bei klubai, kurie mūsų mieste gyvavo gan trumpai. Apie tai gan išsamią apžvalgą pateikė portalo anyksta.lt komentatorius X-men (Kometarų kalba netaisyta,- red.past.).
„Silpna vietinių perkamoji galia, turbūt vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl Anykščiuose ilgai negyvuoja naktiniai klubai. Greičiausiai dėl panašių priežasčių užsidarė ne viena panašaus pobūdžio užeiga. Veikė juk kažkada klubas kino teatro „Šilelis“ patalpose, anykštėnų vadintas „Max – u“. Vėliau „Šansas“ aludėje „Šaltupys“ su pigiu alumi ir striptizu. „Sapnai“ buvusios Anykščių MSV administracijos patalpose. Vėliau „Akordas“, dar vėliau „Rūsys“. „Paskutinis iš mochikanų“ kelis metus veikė ramybės „Norfos“ patalpose“, – rašė skaitytojas.
Ne tik šokiai, bet ir net striptizas? „Kiek pamenu, atvežtinės damos buvo, ne vietinės. Pirmą kartą striptizą mūsų krašte anykštėnai pamatė per vieną komercinį renginį Dainuvos slėnyje, alaus šventė tada buvo. Kitą kartą – klube „Šansas“. Gal buvo ir daugiau, visko neprisiminsi“, – toliau apie krašto pramogų istoriją dėstė X-men.
„Kino teatre naktinis klubas lyg ir 1996 metais atsidarė. Įėjimas kainavo penkis litus, buvo pilstomo daniško alaus, ilgai dirbdavo baro virtuvė, pasamdyta ne vietinė apsauga. Gal tik buvusio kino teatro patalpos ne itin tiko tokiai užeigai. Vėliau atsirado „Šansas“, jis duris atvėrė devyniasdešimt septintųjų metų rudenį buvusios alinės „Šaltupys“ patalpose. Kai tik buvo atidarytas „Šaltupys“, tai buvo tvarkinga užeiga, nors ir neteko ten lankytis, bet kiek pamenu iš pasakojimų, tai vakarais buvo sunku laisvą vietą rasti, nors ir buvo aštuoni stalai ir dar aplink barą viduryje salės buvo įrengtos sėdimos vietos. Iš kitos pusės klubui patalpos irgi nelabai tiko: vietos mažoka, dėl pastarosios dydžio šokių aikštelė buvo padaryta vietoje baro ir kažkur metro dvidešimties aukščio. Leisdavo rūkyti viduje, bet už tai, kai vyrai uždūmodavo, tai grįžus namo tekdavo vos ne savaitę rūbus balkone laikyti, kad smogas nugaruotų. Tiesa, klubas buvo labai arti gyvenamų namų, tai jų gyventojus belikdavo užjausti dėl nemigos naktų, nes tautiečiai šėldavo iki ryto. Kažkur apie devyniasdešimt aštuntus, buvusiose MSV patalpose atsidarė „Sapnai“. Klubelis gal ir nieko buvo, su tokiu ganėtinai įdomiu įdomiu interjeru, bet kažkodėl tai ilgai negyvavo. Gal dėl to, kad buvo miesto pakrašty, gal kad „Šansas“ buvęs miesto centre nuviliodavo dalį klientūros pigesniu alumi ir strategine vieta. Lyg ir 2001 atsidarė „Akordas“, po kelių metų toje pačioje vietoje „Rūsys“. Dar vėliau Ramybės „Norfos“ patalpose vykdavo naktiniai pasilinksminimai.
Nežinau, kodėl uždarė „Šansą“, gal dėl keliamo triukšmo, bet tai ko gero buvo idealiausia vieta anykštėnų naktiniam „buchalinimui“. Nors aplinka ir kaubojiška, bet už tai alus po du litus buvo. Perkamoji galia – visagalė“, – pasakojimą baigė X-men, kuriam būtų galima paspausti penkis už tokią išsamią apžvalgą.
Prisiminimai apie kadaise jaunimui organizuotus poilsio vakarus skaitytojus užplūdo ne atsitiktinai. Dulkes nupūsti nuo istorijos paskatino rajono Tarybai Anykščių kultūros centro direktorės Dijanos Petrokaitės adresuotas raštas su informacija, kad Kultūros centras bei jo skyriai kaimuose visiškai atsisako organizuoti diskotekas jaunimui. Teisybės dėlei reikia paskyti, kad retas kuris prisimena, kada jos paskutinį kartą ir vyko… Vis dėlto sprendimas visiškai atsisakyti šokių nepriimtas, tačiau faktas, kad nuo to vargu ar kas keisis.
Prieš keletą metų D. Petrokaitė nevyniojo žodžių į vatą ir labai aiškiai pasakė, kodėl tos diskotekos jaunimui nebeorganizuojamos. „Jaunimas nemoka šokti“, – be užuolankų pareiškė D. Petrokaitė.
Ne apie choreografinius jaunimėlio sugebėjimus kultūros centro direktorė norėjo papasakoti. Liūdna tiesa, bet dabartiniai jaunimo šokiai pastaruoju metu nepasiėjo be muštynių, dūžtančių stiklų, besaikio alkoholio vartojimo ir kitų iš to kylančių blogybių.
„Bet juk tai jaunimo šokiuose pasitaikydavo ir tuomet, kai jauni buvome ir mes“, – pasakytų ne vienas buvęs šokėjėlis. Taip, tačiau šiandien jaunimo šokiams jau nebeužtenka armonikos ir bemiegei nakčiai besiaukojančios kultūros darbuotojos. Apie tai – dar vienas portalo anyksta.lt skaitytojas.
„Šou verslo tikslas yra iš organizuojamų renginių uždirbti pinigus. Jeigu Anykščiuose padarytų šokius su visais įstatymais, kaip priklauso: samdyta profesionali apsauga, griežtas tikrinimas dėl įsinešamų svaigalų, įleisti tik pilnamečius, mokamas dvigubas naktinis tarifas, dirbantiems naktį kultūros darbuotojams, legaliai už pinigus samdomas didžėjus, griežtai leidžiama muzika suderinta su autoriais ir mokama autorinėms teisėms ir taip toliau. TAI BILIETO KAINA, KAD NORS NENEŠTŲ NUOSTOLIO ĮSTAIGAI, TURI BŪTI – 6,7 EURAI.Ar rašantys bent įsivaizduoja, kokie dabar įstatymai, o jūs norit, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai neleistinai šokintų jūsų atžalas, nu taip gali būt tik Anykščių kaime…“, – dėsto „vadyba Vilnius“ pasivadinęs skaitytojas.
Toliau turėtų sekti gan ilga pastraipa apie alkoholio, narkotikų žalą bei apie tai, kaip prastai šiuolaikinį jaunimą auklėja tėvai bei mokytojai, tačiau tai palikime kitoms „rievėms“.
Dabar belieka tik konstatuoti – viskas, daugiau jokių diskotekų Anykščių rajone nebus! Ir mūsų rajonas drąsiai dabar galės įsirašyti tarp savivaldybių, kur ne tik brangiausia šiluma, gyventojus piktinanti komunalinių atliekų surinkimo tvarka, keistai besielgiantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, bet ir nėra jaunimui šokių.
Tačiau būtume neteisūs teigdami, kad diskotekų Anykščių rajone apskritai nebeliko. Karts nuo karto tame pačiame Anykščių kultūros centre smagias vakaruškas organizuoja vietos senjorai. Čia nereikalingi jokie specialieji efektai, brangiai kainuojanti apsauga… Čia skamba armonikos garsai, poros sukasi, prisimindamos jaunas dienas, kaip gera būdavo vakaruškose Anykščių šilelio pakrašty… Gal kartais jau neberangus kojos sąnarys ir kryptelį į šalį, tačiau senjorams niekada niekas neprikiš, kad jie nemoka šokti…