Apie valdžios koncentraciją arba Tomilinas ir Siesikuose Tomilinas (Rievės. 2023-09-16)

Prie mūsų Deltuvos šiaurinės rinkimų apygardos per 2024 metų Seimo rinkimus bus prijungti kelių Ukmergės rajono seniūnijų rinkėjai. Taigi, anykštėnai dabar bendrą Seimo narį rinks ne tik kartu su panevėžiečiais, bet ir su ukmergiškais.
Anykščių rajono gyventojams „išsiplėtojęs“ Seimo narys nebus didelė problema – esminis apygardos svoris liks Anykščiuose, o Panevėžio ir Ukmergės rajonai bus prielipais.

Visoje Lietuvoje perbraižomos rinkimų apygardų ribos, nes regionuose gyventojų mažėja, Vilniuje daugėja. Atrodytų teisinga, jog Seimo narys renkamas sostinėje ar užkampyje turi atstovauti panašiam rinkėjų skaičiui. Teoriškai teisinga, praktiškai – nesąmonė…
Pirmiausia – personalinių, tik konkrečiam individui ir tik dėl konkrečios jo gyvenamosios vietos kylančių problemų, kurias gali spręsti Seimo narys, srautas yra minimalus. Tiesą sakant, aš apskritai nežinau, kokią mano, kaip Kušlių kaimo gyventojo, problemą turėtų ir galėtų spręsti Tomas Tomilinas. Realiai vienmandatininkai parlamentarai atstovauja ne rinkėjams, o jų gyvenamajai teritorijai, savivaldybei, na, gal dar apygardoje vyraujančiam socialiniam sluoksniui.
Kitas niuansas, jog į Seimą išrinkti politikai, jeigu jie ir nėra vilniečiais, po rinkimų tampa sostinės gyventojais. Ne visais 100 procentų, bet didele ar nemaža savo dalimi. Juk jie nakvoja Vilniuje, valgo Vilniuje, troleibusais važinėja Vilniuje. Dėl troleibusų, žinoma, juokauju, bet, kad išrinktieji sostinėje ir fiziškai, ir emociškai „įsivietina“, yra faktas.

Prie Deltuvos šiaurinės apygardos prijungus trečiojo rajono dalį, rinkimus vietiniams politikams, juolab nepartiniams, bus sunkiau laimėti, nei buvo iki šiol. Labai kokiuose Siesikuose kam įdomi, pvz., Sonata Veršelienė. T. Tomilinas – taip, žinomas. T. Tomilinas ir Siesikuose T. Tomilinas.
Viena iš kvailiausių valdiškose kalbose naudojamų formuluočių yra „regionų plėtra“. Baisiai graži metalinė stiklinė… Regionai nesiplėtė, nesiplečia ir niekada nesiplės. Provincija nyksta dėl natūralių ir nenatūralių priežasčių. Tos nenatūralios priežastys, kaip valdiškų struktūrų pertvarkos, optimizacija vadinami kontorų uždarymai, pila dar smagesnį srautą ant viską griaunančio velnio malūno. Mažiname etatus policijoje, pareigūnai, išvažiuodami iš mūsų miesto, išsiveža savo vaikus. Kartais ir tėvus. Vieno valdiško etato sunaikinimas, bijau, kad sunaikina dar kelis etatus. Grandinė per darželį, mokyklą, kirpyklas ir ligoninę nusirita iki pat komunalinio ūkio laidojimo paslaugos.

Sakysit, verslas privalo regionus gelbėti. Neprivalo ir negelbės. Pirmiausia dėl to, kad apskritai verslas neprivalo nieko gelbėti. O iš darbo atleistas policininkas jau seniai iš Anykščių išvažiavo ir jo į naujai įkurtą MB „Ragai ir kanopos“ nebesugrąžinsi. Net ir pasiūlęs, pvz., 873 eurų algą. Į rankas.
Karts nuo karto viešoje erdvėje šmėsteli, kiek uždirba valstybės įmonių vadovai, jų pavaduotojai, pavaduotojų pavaduotojai. Ir pavaduotojų pavaduotojų pavaduotojai. Jų vieno mėnesio pajamos panašios kaip eilinių paštininkų per metus. Bet karpome pastaruosius. Na, nes juk reikia. Nes ekonomika privalo būti ekonomiška.
Žinau, kad pinigai eina paskui pinigus. Ir žmonės eina paskui pinigus. Suprantu, kad pašto viršininkas visada uždirbs daugiau nei paštininkas. Aišku, kad mokykla negali veikti be mokinių, o ligoninė be pacientų. Yra logika, yra dėsningumai. Galų gale, net moralė, verčianti vienaip ar kitaip skirstyti valdiškus etatus ir valdiškus pinigus.
Prirašiau čia kaip koks socialdemokratas, nors esu liberalas. Bet būti liberalu Briuselyje, Vilniuje ir Kušliuose yra skirtingi dalykai. Manau, kad regionams nereikia padėti „nusiplėsti“. Mes patys be Vilniaus pagalbos tai sugebėsime padaryti.

Vilniečių svorio didinimas parlamente paskatins regionų „plėtrą“. Neišvengiamai. Ir ne dėl blogos jų valios. Ne dėl to, kad jų nagai į save lenkti (nors visų nagai į save lenkti). Paprasčiau tik todėl, kad mąstymo kampas priklauso nuo aplinkos, patirčių ir… kampo, iš kurio žiūri. Nuo Gedimino kalno matai kitokį pasaulį, nei nuo veltinių fabriko kamino.

P. S. Šį tekstą vilniečiai ir kaimiečiai įvertins skirtingai. Labai skirtingai. Ir vėl gi, ne todėl, kad vieni geresni ar protingesni už kitus. Vertinimas priklausys tik nuo kampo, bokšto ar kamino, iš kurio žiūri.