Apie avių skaičiavimo tvarką, netinkamus subjektus ir teisėtus tikslus (Rievės. 2025-01-24)

Kol Anykščių rajono savivaldybėje buvo betvarkė, aš kartais parašydavau apie vilkų padarytą žalą ūkininkams. Būdavo, paskambinu į savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių. Sužinau. Parašau, kurioje seniūnijoje vilkai avis pjovė. Kartais net pats Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis man paskambindavo, pranešdavo apie vilkų išpuolį. Kartais jis „Anykštai“ pasiūlydavo priminti ūkininkams, kad vis dar ne visi vilkai yra vegetarai, todėl ūkininkai turėtų paaiškinti savo avims, jog nakčiai joms dera grįžti į tvartus.

Bet čia taip buvo, kol tvyrojo betvarkė. Dabar bus tvarka. Apie vilkus, avis ir V. Velikonį nerašysime.
Pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorės Jurgitos Banienės patvirtintą informacijos teikimo tvarkos aprašą, V. Velikonis, norėdamas visuomenei pranešti apie vilkų išpuolius, t. y. „apie planuojamus visuomenei aktualius darbus ir (ar) veiklas“, turės prieš tai „ne vėliau kaip iki renginio likus dviem dienoms elektroniniu paštu informuoti komunikacijos specialistą“.

V. Velikonis gabus, patyręs, turi ryšių. Tačiau, kaip sakoma, „su visa pagarba“ bijau, kad ir jo ryšiai taip giliai miško nesiekia.
Pats aš Žemės ūkio skyriaus vedėjo apie vilkų išpuolius galėsiu paklausti, bet jam atsakyti į tokį mano klausimą yra uždrausta. Teoriškai į žodinį paklausimą apie vilkų išpuolį žurnalistas atsakymą gali gauti. Pagal naują tvarką Žemės ūkio skyriaus vedėjas, išgirdęs žurnalisto klausimą apie vilkų išpuolį, turėtų eiti derinti atsakymo pas administracijos direktorę ir žurnalistui atsakymą pateikti raštu. Jeigu buvo papjautos trys avys, V. Velikonis „Anykštai“ atsakytų per vieną darbo dieną, o jeigu keturios ar daugiau, – per penkias. Šiuo atveju įsigaliotų punktas apie duomenų kaupimą ir rinkimą.

Deja, atsakymo apie sudraskytas avis V. Velikonis „Anykštai“ nepateiks nei per vieną, nei per penkias dienas. Mat direktorė J. Banienė savo apraše nurodė punktus, kokiais atvejais informacija žiniasklaidai nėra teiktina ir sudraskytos avys atitinka net kelis jos įvardintus neteiktinus punktus.
Informacija, pasak J. Banienės, yra neteiktina, jeigu „sudaro valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę arba banko paslaptį“. Nežinau, kiek pati J. Banienė žino valstybės ir banko paslapčių, bet faktas, jog avių sudraskymas, kaip ir avių turėjimas, gali (net privalo) būti priskirtas komercinei paslapčiai. Ir čia ne tik ūkininkų, bet ir vilkų komercinė paslaptis! „Kiek pajėgiau, tiek sudraskiau! Ne tavo suknistas reikalas!“ – bet kuriam šmigelskui atrėš bet kuris vilkas.

Jeigu sudraskytų avių bus daugiau nei trys, į žurnalisto klausimą nedera atsakyti dėl punkto, jog „tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis“. Sakysit, ir iki penkių suskaičiuoti nėra sunku. Gal. Bet tai subjektyvu. Ir čia jau net neironizuoju. Kas pasvers, kurios laiko sąnaudos, atsakant žurnalistui, yra proporcingos, kurios – neproporcingos. Paskaičius tvarką iki šio punkto, mane apėmė siutas. Laiko sąnaudos… Prirašėte savo tvarkoje pievų, o kalbate apie laiko sąnaudas. Vietoj to, kad V. Velikonis V. Šmigelskui atsakytų – vakar Skiemonių seniūnijoje vilkai sudraskė tris avis, – jis keliaus pas J. Banienę pasišneketi, kaip „Anykštai“ pateikti atsakymą, o paskui raštu, patvirtindamas elektroniniu parašu, atrašys „tris“. Direktore, Jūs tikrai nebeturite su kuo pasikalbėti?

Per tą pyktį susipainiojau. Neatsakys man V. Velikonis, neatsakys… Su direktore Žemės ūkio skyriaus vedėjas kalbėsis apie tai, kuriuo jos aprašo punku remiantis neatsakyti. Jeigu paklausiu, „ar pastarosiomis dienomis Anykščių rajone buvo registruota vilkų išpuolių prieš naminius gyvūnus?“, drąsiai bus galima nurodyti, kad „prašymo turinys yra nekonkretus“, arba kad „tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos“. Sakysit, kvailai kabinėjuosi? Valdininkai juk turėtų suprasti, kad prieš savaitę pastarosios dienos buvo kitos nei vakar? Baikit, nemanau! Kam tada tas punktas apie atsisakymą pateikti informaciją, kai „tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos“. Apie ką čia? Kodėl? Kažkas iš mūsų (o gal iš „Delfio“ ar LRT) kas pusvalandį skambinėja J. Banienei ir vis klausia, kiek kainuoja apelsinai? Nuo ko čia sergančio alzheimeriu ar senatvine demencija direktorė saugosi?

Savivaldybė gali atsisakyti pateikti informaciją, jeigu „informacija nėra būtina, siekiant teisėto tikslo.“ Šitas punktas yra logikos perlas! Čia aš suprantu, kad su valdininkais be advokato kalbėtis nebegaliu. „Laba diena, gerbiama Direktore. Čia gerbiamas Šmigelskas skambina. Norėčiau, jog su jumis, gerbiama, pakalbėtų mano gerbiamas advokatas“, – kažkaip taip nuo šiol turėtų prasidėti mudviejų su direktore pokalbiai. Dėl tikslo teisėtumo ir pats galiu bandyti aiškintis, bet dėl būtinumo „siekiant teisėto tikslo“, argumentus vargu ar galėčiau rasti. Ar man būtina parašyti, kiek avių papjovė vilkas? Ar apskritai būtina minėti vilkus ir avis? Lyg ir ne. Tekstas galėtų skambėti kaip nors neutraliau, pvz.: „Po nakties viename Anykščių rajono kaime rasta daugybė kruvinų kūnų!“ Ir vilkas sotus, ir valdininkai nepervargę.
Savivaldybė gali atsisakyti pateikti informaciją, jeigu „nėra aišku, ar informacijos teikimo prašymą pateikė tinkamas subjektas, t. y. žurnalistas ar kitas viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas.“

Prie šios valdžios visi žurnalistai yra netinkami subjektai! Stopudovai.
Kalbant rimčiau, nors lyg ir palikta telefoninės užklausos galimybė, tačiau jeigu kažkurią dieną kažkuris valdininkas nuspręs, kad esu „netinkamas subjektas“, kokiu būdu aš jiems įrodysiu, kad esu tinkamas? Pagal dabartinę tvarką be išankstinės registracijos pas rajono vadovus brautis negaliu, o iš anksto registruotis taip pat negaliu, nes iš kur jie žino, kas aš toks. Gal aš dirbu nebe redakcijoje, o Užunvėžio zakristijonu? Tiesa, į Užunvėžio zakristijono užklausas valdininkai taip pat turi atsakyti, bet su zakristijonu jie kalbėtų kitaip, nei su žurnalistu. Tikiuosi, kad kaip su žmogumI, o ne kaip su žmOgum.

Redaktorė, žinoma, galėtų direktorei nusiųsti raštą, patvirtinantį, kad aš dirbu UAB „Anykštos redakcijai“. Bet turbūt redaktorei reikėtų pridėti akcininkų patvirtinimą, kad ji yra redaktorė. Na, ir dar vienos kitos pažymos iš Registrų centro, Mokesčių inspekcijos, „Sodros“, parapijos tarybos ir pan. reikėtų. Žodžiu, problemą išspręsti įmanoma. Klausimas, o dėl kokių priežasčių tą problemą reikėjo sukurti?

P. S.
Dėl J. Banienės aprašo valdininkai ir pati direktorė turės daugiau darbo, žurnalistai – daugiau rūpesčių, avių augintojai ir visi kiti „Anykštos“ skaitytojai – mažiau informacijos. Tik vilkai išloš… Jiems tai jau informacijos sklaida tikrai nėra reikalinga.