Praėjusios savaitės pradžioje sujudo
Šios seniūnijos seniūnas Rolandas Lančickas seniūnijos feisbuko paskyroje paskelbė telefono numerį, prašydamas pranešti, jei kas ką matė. Paskelbėme šį numerį ir mes anyksta.lt puslapyje. Šiukšlintojų niekas nematė arba neprisipažino matęs, o seniūnas gavo vieną vienintelę žinutę, kurioje žmogus teigė šiukšlių krūvoje radęs dokumentų. Tikėjosi seniūnas, kad nusikaltėlius surasti ir juos pamokyti pavyks, pasikvietė ir aplinkosaugininkus. Tačiau nepavyko – dokumentuose surašytos pavardės žmonių, kurių tarp mūsų nebėra, tad visus nebenaudojamus baldus seniūnija į stambiagabaričių atliekų aikštelę turėjo nuvežti pati.
Tokie atvejai kartojasi nuolat – anykštėnai vis pasidalija įvairiomis gamtos „puošmenomis“ tai iš vieno savivaldybės kampo, tai iš kito. Laukuose, miškuose ar pakelėse vis dar randama padangų, įvairiausių butelių ar stiklo duženų, šiferio lakštų, statybinių atliekų, drabužių ar dar bala žino ko. Seniūnai it susitarę kalba: nejaugi taip sudėtinga šiukšles, jei jau jas susikrovei, nuvežti iki galo? Iki stambiagabaričių atliekų aikštelės, autoserviso ar elementaraus konteinerio, o ne nutėkšti, kur papuola ir tikėtis, kad kažkas kitas padarys tavo darbą, negana to, už tai dar ir sumokės.
Vienas smagesnių atvejų, papasakotų to paties Andrioniškio seniūno – kai šis miške rado šaldiklį su visu turiniu – jau bebaigiančia supūti mėsa. Išradingumui ribų nėra – negana kažkas didvyriškai atitįsė visą šaldiklį iki miško vidurio, tai dar ir su turiniu. Lieka tikėtis, kad jis buvo geranoriškai paliktas vilkui ar meškai – kad šie ilgiau šviežios mėsos turėtų…
Rajono gyventojų skundai liejasi ne vien dėl stambiagabaritėmis atliekomis puoštų pakelių, bet ir dėl mieste, miesteliuose ar kaimuose besivoliojančių šiukšlių. Neretai tokie atvejai – piktybiniai, kai nesugebama pataikyti į šiukšlių dėžę ir atliekos paliekamos bet kaip ir bet kur, netgi prie pačios šiukšliadėžės. Tokie šiukšlintojai dažniausiai – paaugliai ar tie, kuriems iki šiol svetima saldainio popierėlį įsidėti į kišenę, o ne palikti, kur valgė.
Pastebima, kad ir komunalininkai ne visuomet savo darbą padaro gerai. Ištuštindami konteinerius, šie džiaugtis laisve palieka įvairius maišiukus, popieriukus, kurie skraido sau po laukus lyg pavasariu besidžiaugiantys drugiai, tikėdamiesi, kad jų nekas niekada nesugaus.
Anykštėnai ne kartą ir ne du išsakė priekaištus, kad mieste paprasčiausiai trūksta šiukšlių dėžių, o jau ir esančios ištuštinamos per retai, todėl per kraštus virstančias atliekas išnešioja vėjas ar paukščiai. Taip pat vis dar trūksta informacijos, kaip atliekas tinkamai tvarkyti, galų gale – ir pačių konteinerių.
Dar gruodžio mėnesį Anykščių komunalinio ūkio direktorius Kazys Šapoka „Anykštai“ aiškino, kad rajone pastatytas 21 tekstilės atliekų konteineris: 6 mieste ir 15 seniūnijose ir kad planuojama eksploatuoti dar aštuonis tokius. Tačiau ne visi žmonės, ypač – vyresnio amžiaus, susivokia, kaip rūšiuoti, kur kiekvieną šiukšlę mesti. Ne visi moka naudotis internetu, ieškoti kontaktų tų, kurie tai paaiškintų. Būna, kad viena ausim girdėjo – aha, batų ar „kaldros“ į paprastą konteinerį išmesti negalima, net baudą už tai gali gauti. Kur tuomet visa tai dėti? Girdėjo močiutė, kad yra kažkoks tekstilės konteineris, tačiau jo savam kaime nėra. Kaip elgtis tada? Mesti „kaldrą“ į bendrą konteinerį, laukti, kol veš stambiagabarites, kišti į pečių ar po obelim pakasti?.. Šiuo atveju gailima ir informacijos – komunalininkų vietoje, tokią informaciją – kur, ką ir kaip mesti – spaudoje, su visais telefono numeriais ir reikalingais adresais, skelbčiau nuolatos.
Kad ir kiek šiukšlintojai piktintų, tačiau yra ir šviesesnė pusė – tai tie žmonės, kuriems ne tas pats, kaip atrodo mūsų aplinka, kurie patys sutvarko tai, ką palieka kiti ar praneša atitinkamoms institucijoms. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame galima pažymėti užterštą vietą. Aplinkosaugininkai, nuvykę į tą pažymėtą vietą, nustato pažeidėją, kurį įpareigoja atliekas sutvarkyti. Jei pažeidėjas nenustatomas, atliekas turi sutvarkyti sklypo savininkas. Skelbiama, kad nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio, kuomet buvo sukurtas šis interaktyvus žemėlapis, buvo sutvarkyta per tūkstantis atliekomis užterštų teritorijų.
Taip pat kasmet organizuojama ir akcija „Darom!“, kurios metu tvarkomos įvairiausios teritorijos. Mano nuomone, ši akcija yra labai naudinga, ypač – vaikams, jaunimui, kurie savo akimis pamato, kokie kiekiai atliekų yra paliekami miškuose, parkuose, paupėse ar net upėse. Tikiu, kad tokie vaikai ne tik nešiukšlins patys, bet ir sudraus šiukšlintoją, užaugs atsakingi ir besirūpinantys savo aplinka žmonės.
KOKĮ PAVYZDĮ RODO ŠIUKŠLIŲ VALDŽIA – TAI TAIP IR ELGIASI JŲ LUOMAS.
Ko žurnalistė nieko nesako apie durną, fantastiškai biurokratizuotą šiukšlių priėmimo tvarką stambiagabaričių atliekų aikštelėje? Kuo daugiau popierizmo aikštelėje, tuo daugiau šiukšlių miškuose
Pasidairykite po žaliuosius Anykščių miesto masyvus: gausybė nuolaužų, išgriuvusių medžių, šiukšlių…Ar tokį vaizdą pamatytumėte Birštone, Druskininkuose? Pjaunami medžiai ir krūmai šalia kelių atveria tokius pušynėlių vaizdus, kad darosi liūdna.Ir taip metai iš metų…
čia ir yra esmė, kad žmonės iš savo galvų šiukųlių nemoka išmesti, o tada jas daugina ir mėto kur nevalia. Labai apmaudu, kad ir visuomenės išrenkami politiniai lyderiai nemato šiukšlių nei šalia nei stengiasi savo įtaka ir turima pasiekta lyderyste ugdyti visuomenės tvarkingai ir atsakingai elktis aplinkoje, gerbiant save, kitus savus ir svetimus, nusišalidami nuo šios pareigos tike kaip piliečiai tiek ir kaip valdininkai.