Kaune savivaldos rinkimuose intrigos nesitiki beveik niekas – apklausos rodo, kad Visvaldas Matijošaitis jau pirmajame ture turėtų būti perrinktas dar vienai mero kadencijai.
Plakatų mieste radosi tik paskutinėmis savaitėmis, o kandidatų sąrašas – trumpiausias tarp didžiųjų miestų: iššūkį misto vadovui meta tik šeši politikai.
„Valstiečiai“ savo kandidato neiškėlė ir parėmė V. Matijošaitį.
V. Matijošaitis žada klestėjimą
2015 metais rinkimus laimėjęs V. Matijošaičio vedamas visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“ sugriovė Kauno kaip „konservatorių miesto“ įvaizdį.
V. Matijošaitis rinkimų kampanijos metu pabrėžė tęstinumą. Jis tikina, kad anksčiau „pilkas, apleistas ir nedrąsus“ Kaunas per ketverius metus virto „miestu, į kurį kiti žiūri su pagarba“.
Mero teigimu, miestui apsitvarkius atėjo metas „augimo laikotarpiui“. Perrinktas jis žada rūpintis stadiono, mokslo muziejaus ir koncertų centro statybomis.
„Pokyčiai Kaune yra įgavę labai gerą pagreitį. Bet tai – tik pradžia. Visi augantys miestai turi šansą suklestėti“, – rašoma jo programoje.
Konservatoriai žada diskusijas
Konservatorių kandidatė Kauno technologijos universiteto docentė Jurgita Šiugždienienė sako, kad svarbiausias jos tikslas – paskatinti diskusijas.
„Manau, kad Kaunui reikalingos alternatyvos, platus požiūris ir labai norisi, kad vyktų diskusija Kauno labui. Nesvarbu, kas laimėtų rinkimus, svarbu, kad tas žmogus, kuris taptų meru, pasipildytų savo darbotvarkę tam tikrais dalykais, kuriuos kiti kandidatai gali pasiūlyti“, – BNS sakė ji.
J. Šiugždinienės programoje – Kauno kaip regiono lyderio vizija. Ji taip pat sako, kad daugiau dėmesio skirtų įsiklausymui į miestiečių nuomonę.
„Tu turi įtraukti gyventojus, ugdyti kritinį mąstymą. Aš noriu, kad Kauno bendruomenė būtų drąsi ir laisva, nes tik tokiame mieste galėtų būti įgyvendinama mano vizija: inovatyvių technologijų ir verslo centras“, – sako ji.
Diskusijų centre – darbai ir valdymo stilius
Per V. Matijošaičio kadenciją į Kauno regioną pritraukta keletas stambių investuotojų, o mieste suplanuota ar pradėta įgyvendinti ne vienas didelis projektas: ledo arena, pėsčiųjų ir transporto tiltai, koncertų rūmai. Iki 2020 metų gegužės turėtų būti baigta S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija.
Pastaraisiais metais miestas daug investavo ir į gatvių, miegamuosiuose rajonuose esančių parkų tvarkymą, dviračių takų tiesimą, teikė finansinę paramą Kauno centro pastatų fasadų renovacijai.
Rekonstruojamoje Laisvės alėjoje BNS kalbinta 77-erių kaunietė Staselė Baltienė sakė būtinai rinksianti V. Matijošaitį antrai kadencijai, nes jai patinka mieste matomi pokyčiai.
„Šitoks šeimininkas geras! Jaučiasi, kad Kaunas tvarkosi, eini ir matai – be žodžių. Anksčiau to nebuvo. Aš Kaune nuo 1993-iųjų metų ir keičiasi į gerąją pusę“, – kalbėjo kaunietė.
Tačiau dalis kauniečių pasigenda diskusijų ir įtaria, kad nuveiktus darbus pagražina intensyvi viešųjų ryšių kampanija.
„Kai atėjo jis (V. Matijošaitis) į valdžią, padidėjo finansavimas žiniasklaidos priemonėms. Tai yra labiau toks komunikacijos šou ir miestas yra užliūliuotas jo darbų, nes labai daug buvo skirta marketingui ir darbų ištransliavimui“, – sakė VDU universitete dirbantis 24-erių kaunietis Linas Kulaitis.
Kaunietė Rasa Čižinauskienė – viena iš ištikimų Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų Kaune. Į vieną iš susitikimų su kandidatais atėjusi moteris sakė, kad parama konservatoriams – iš kartos į kartą perduodama šeimos vertybė.
„Norėčiau moters mieste, kuri mato ne tik betoną, ne tik išasfaltuotus trotuarus, bet ir veidą, dūšią, žalumą mieste“, – kalbėjo šiuo metu pensijoje esanti muzikantė.
Kritikos valdantieji sulaukė pernai vasarą nusprendę iškirsti kelis šimtus medžių Kaune: nors teigta, kad juos pakeis sveikesni ir miestui tinkamesni, dalis gyventojų piktinosi, kad sprendimai priimami buldozeriu, o mieste nepageidaujama kitokia nuomonė. Nerimas dėl viešumo lydėjo ir diskusijas dėl Ąžuolyno parko tvarkymo.
Daliai kauniečių užkliuvo ir konservatorių sąrašas, nes šeštuoju numeriu į jį įtrauktas teistas asmuo – dėl dokumentų klastojimo teismo slenksčius mynęs ilgametis savivaldybės darbuotojas Vilius Kaminskas.
Žada pusės milijono miestą
Kauno mero posto siekiantis liberalas vicemeras S. Kairys nusprendė susilaikyti nuo mero kritikos ir sako, kad stengiasi akcentuoti savo ideologines vertybes ir partiškumą.
„Stengiamės išlaikyti vertybinį pagrindą, būti įdomūs ir nepozicionuoti savęs kažkokiomis blogomis emocijomis, kritika“, – sakė jis.
Socialdemokratų partijos kandidatas į merus Gintaras Černiauskas visuomenėje žinomas kaip advokatas rezonansinėse byloje. Bene garsiausia jų – Garliavos istorija, kurioje G. Černiauskas gynė Laimą Stankūnaitę.
Jo rinkiminis šūkis – „Kaunas – geriausia vieta žmogui“. Kandidatas iškėlė tikslą, kad miestas per 10 metų išaugtų iki pusės milijono gyventojų. Šiuo metu Kaune gyvena per 280 tūkst. žmonių.
Centro partijos kandidatė Rūta Andriuškevičienė – mokytojų teises ginanti profesinių sąjungų atstovė, ji pabrėžia atėjusi ginti viešojo intereso ir siekti, kad Kauno savivaldybėje būtų girdimas visuomenės balsas.
Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio padėjėju dirbantis „tvarkietis“ A. Navakauskas kritikuoja valdančiuosius dėl prisiimtų didelių projektų, kurių užbaigti, jo nuomone, miestas nebus pajėgus.
„Darbiečių“ atstovas Martynas Maulė žada didinti valdininkų asmeninę atsakomybę už priimtus sprendimus.
Rinkimai vyks kovo 3 dieną.
