„Robotų fiestos“ dalyvius azartiškai palaikė draugai, klasiokai, šeimos nariai.
Robotikos centro „RoboLabas“ nuotr.
Lina RUŠĖNIENĖ
Robotus konstruojantys ir varžybose dalyvaujantys moksleiviai galvoja ne vien tik apie pramogas. Viena dalyvė pristatė savo sukurtą robotą, kuris galėtų ieškoti po karo griuvėsiais pradingusių gyvųjų. Nelaimės ištiktajam pakaktų paspausti prietaiso mygtuką – ir robotas šviečiančiomis lempelėmis apie jį praneštų gelbėtojams.
Kiek sveikų liko, neskaičiavo
Panevėžio robotikos centre „RoboLabas“ ir vėl aidėjo palaikymo šūksniai, raginimai ir nusivylimo atodūsiai. Čia jau trečią kartą vyko tarptautinės varžybos „Robotų fiesta“.
Linijos sekimo rungtis pareikalavo dalyvių atidumo. 
Laimės tas robotas, kuris priešininką išstums iš ringo.
Organizatoriai suskaičiavo, kad šįsyk susirungė daugiau kaip 100 robotikos entuziastų.
Atvyko dalyvių iš Latvijos, taip pat iš Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Utenos. Mūsų apskričiai daugiausia atstovavo panevėžiečiai: Juozo Balčikonio gimnazijos moksleiviai, „RoboLabas“ auklėtiniai ir „Saulėtekio“ progimnazijos mokiniai. Dalyvius lydėjo palaikymo komandos – draugai, klasiokai, šeimos nariai.
Informacinių technologijų mokytoja Laura Kuchalskienė sakė, kad fiestoje varžėsi beveik 200 robotų. Jie rungėsi 10-yje rungčių.
Paklausta, kiek robotų liko sveikų varžyboms pasibaigus, panevėžietė nusijuokė, kad neskaičiavo.
Bet iš tiesų buvo tokių rungčių, kuriose pralaiminčio roboto gedimas yra neišvengiamas.
Robotai – aprūpinti geležtėmis
Robotai tarpusavyje susirėmė dviejose skirtingose rungtyse.
Vienoje iš jų – „Antweight“ rungėsi iki 200 g sveriantys robotai. Uždarame ringe vyko gladiatorių kovas primenančios varžybos. Ginklais ir geležtėmis aprūpinti robotai – pačių dalyvių pasigaminti.
Per varžybas dalyviai juos valdė nuotoliniu būdu – pulteliais.
Šioje rungtyje priešininką reikėjo išstumti iš ringo arba apgadinti taip, kad šis nebegalėtų baigti rungties.
„Per šias žūtbūtines kautynes robotai niokoja vienas kitą. Būna, kad detalės, geležtės skraido. Todėl dėl saugumo ringas būna uždengtas skaidriu plastiku“, – paaiškino „RoboLabas“ atstovė Jurgita Ivonaitienė.
Kita rungtis – „Sumo“ yra labai panaši į pirmąją, bet ne tokia nuožmi. Joje kaunasi iš anksto suprogramuoti robotai.
L.Kuchalskienė lygino, kad robotų kovos sulaukia daugiausia dėmesio iš visų rungčių, taigi ir emocijos prie šio ringo būna audringiausios.
Dalyviai net žegnojasi
„Gaila robotukų pralaimėtojų, bet nieko pakeisi: vieni nugali, kiti pralaimi. Žinoma, vaikai prieš rungtį ir jos metu labai išgyvena, būna, net žegnojasi“, – šypsojosi L.Kuchalskienė
O vienas moksleivis kartą atviravo prieš varžybas taip bijojęs, kad, atrodė, iš jaudulio iššoks širdis.
Mokytoja labiausiai išgyvena, kai rungties dalyviui staiga ima nesisekti prieš pat finalą – tuomet emocijos būna stipriausios.
Rungtis, kurioje varžosi itin greiti robotai, dalyvių bene labiausiai mėgstama. 
Vienu metu lenktyniaujantys 5 robotai dar turi įveikti kliūtis.
„Šios varžybos ypatingos tuo, kad sportinis azartas yra didžiulis, bet dalyviai vis viena labai palaiko vienas kitą, padeda susitaisyti robotukus. Ir nesvarbu, iš kurios jie yra mokyklos ar kurio miesto“, – tvirtino pašnekovė.
Taip nutiko ir jauniausiai šios „Robotų fiestos“ dalyvei – 6 metų Aistei Aleknavičiūtei. Jai į pagalbą skubėjo ne tiktai vyresnis brolis Dovydas Aleknavičius, bet ir fiestoje dalyvavę berniukai.
Jie susirūpinę apžiūrinėjo, ar bus galima sutaisyti Aistės nukentėjusį robotą.
„Seserį raminu, kad ne visuomet pasiseka, bet iš klaidų mokomės“, – korespondentei sakė Dovydas.
Sukūrė robotuką gelbėtoją
D.Aleknavičius ir Augustas Pažemys „Robotų fiestoje“ pristatė savo sukurtas frezavimo stakles.
Apie šį vaikinų darbą „Panevėžio kraštas“ jau rašė. Bet robotikos centro moksleiviai stakles dar patobulino – pakeitė dizainą, sutvirtino rėmą, įdėjo geresnių detalių.
Paklaustas, ar kada nors jiedu su Augustu bus visiškai patenkinti savo staklėmis ir nieko nebekeis, Dovydas atsakė, kad tai įvyks, kai įrenginys veiks nepriekaištingai.
Atmintį lavinantį įrenginį „Simon game“ fiestoje pristatė Ignas Cimnolonskas. Šis kišenėje telpantis jo sukurtas prietaisas unikalus, nes žaidėjas, spaudydamas mygtukus, turi įsiminti vis ilgėjančią atsitiktinę spalvų seką.
O šiaulietė dalyvė Augustė Kaupaitė sukūrė robotuką gelbėtoją. Jis, gebantis apsisukti aplink savo ašį, primena lemputėmis mirksintį erdvėlaivį.
Šiaulietė visiems papasakojo, kad patobulintas robotukas galėtų būti naudingas Rusijos karo Ukrainoje metu – galėtų ieškoti sužeistų, po griuvėsiais atsidūrusių žmonių. Įrenginys juda įvairiomis kryptimis ir informaciją perduoda skirtingų šviesų lempelėmis.
Atsitrenkęs į kliūtį, robotukas tai praneša vienos šviesos lemputėmis. O jei jo surastas žmogus paspaustų mygtuką, apie tai praneštų kitos spalvos lemputės.
Ima važiuoti ir prieš eismą
„Robotų fiestoje“ vyko ir lenktynių rungtys, labai mėgstamos kaimynų latvių.
L.Kuchalskienė aiškino, kad vienu metu gali rungtyniauti iki 5 robotukų, o rungtis primena automobilių ralį
Robotukai turi apvažiuoti kliūtis ir įveikti kuo daugiau ratų.
Patys mažiausieji savo robotukus valdo planšete. 
Robotą gelbėtoją sukūrusi A.Kaupaitė varžėsi ir kitose rungtyse.
„Bet pasitaiko, kad robotukas apsisuka ir ima važiuoti ne į priekį, o atgal. Ne visi trasą baigia“, – pasakojo.
Kita panaši rungtis – linijos sekimo. Joje važiuojama be kliūčių juoda linija. Ją sekti padeda jutikliai.
Ar varžybose rungėsi to paties amžiaus dalyviai?
„Ne, amžius nesvarbu. Smagiai varžosi ir patys jauniausi, ir vyriausi“, – aiškino L.Kuchalskienė.
Šioje fiestoje dalyvavo ir suaugusiųjų grupė, buvo dalyvis per 50 metų.
Paklausta, kuriuos mokinius ji labiau palaiko – „RoboLabas“ centro ar „Saulėkio“ progimnazijos, juk moko abiejose, pašnekovė patikino serganti už visus dalyvius, ne tik savus.
panskliautas.lt Projektas „Ateitis dabar“
