Rusijos rublio nuosmukis gali sumažinti į Lietuvą atvykstančių Rusijos ir Baltarusijos turistų srautą, tačiau bendros tendencijos rodo, kad esminių pokyčių Lietuva dėl rublio nuvertėjimo nepatirs, sako ekspertai.
Kaip nurodo įmonės „RoboMarkets LTD“ analitikai, praėjusi savaitė rubliui buvo blogiausia per praėjusius ketverius metus – per savaitę JAV dolerio atžvilgiu rublis nuvertėjo 6,67 proc.
Anot „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, kritęs rublio kursas ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti į Lietuvą iš Rusijos ir taip pat Baltarusijos atvykstančių turistų skaičių, nes pastarosios šalies valiuta yra priklausoma nuo Rusijos rublio.
„Galima tikėtis, kad ir Baltarusijos rublis galbūt pradės silpnėti artimiausiu metu ar bent jau nestiprės, ir turistų skaičius gali sumažėti arba nedidėti iš Baltarusijos. Tai čia yra labiau tokia mini grėsmė, nes vis dar turizmas Lietuvoje yra labai priklausomas nuo Baltarusijos ir Rusijos. Apie 50 proc. visų užsienio turistų pajamų gaunama iš Rusijos ir Baltarusijos“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, į Vilnių iš Vakarų Europos atvykstančių turistų skaičius didėja, tuo metu kurortiniai miestai, pavyzdžiui, Druskininkai, Palanga, į kuriuos daugiausia atvyksta rusai ir baltarusiai, tokio spartaus augimo nesusilaukia. Dėl to, anot Ž. Maurico, jiems būtina turėti planą B ir C, jei tokia situacija ir toliau tęsis.
„Iš Rusijos, Baltarusijos (turistai, – ELTA) daugiau važiuoja į Palangą, o iš Vakarų Europos daugiau važiuoja į Vilnių, dėl to tas skirtumas pastaraisiais metais didėja, ypač po 2014-2015 metų Rusijos krizės tai buvo labai matoma statistiškai: Vilnius ir toliau augo dviženkliu skaičiumi, o Druskininkai, Palanga taip sparčiai neaugo, tai čia iššūkis yra kurortiniams miestams“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, ne tiek rublio kurso svyravimai, kiek bendra ekonominė politika daro įtaką transporto įmonių veiklos diversifikavimui, kurios stengiasi kurti antrines ar susijusias įmones Rusijoje.
„Jei anksčiau į Rusiją išimtinai gabendavo Europos Sąjungoje (ES) registruotų įmonių vežėjai, dabar tas balansas praktiškai ir į Rusijos pusę krypsta. Tos įmonės, kurios dirba su Rusijos rinka, linkusios turėti tam tikrą formalią būstinę Rusijoje, o tos, kurios dirba su Vakarų Europa, be abejo, registruojasi Lietuvoje. Vyksta bendro lygio atskyrimas“, – komentavo Ž. Mauricas.
Vis dėlto, pasak Ž. Maurico, Rusija Lietuvai turi vis mažesnį ekonominį poveikį ir vargu ar šios šalies valiutų kursų pasikeitimai ar bendra ekonominė situacija galėtų žymiai pakeisti Lietuvos eksporto kryptį.
Su tuo sutiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas, kuris įvardijo kelias priežastis, dėl kurių Lietuvos verslininkai nemato Rusijos rinkos kaip tokios, kurioje būtų didelis prioritetas plėtrai.
„Pirmas dalykas, absoliučiai nestabilus rublio kursas, kuris šiaip yra negera žinia mūsų eksporto konkurencingumui, bet jis apskritai didina neapibrėžtumą ir tam tikrą nestabilumą įmonėms. Kitas dalykas – makroekonominė situacija Rusijoje. Statistiškai galbūt ekonomika šiek tiek ir atsigauna, bet, žiūrint į ilgalaikes tendencijas, jos yra rizikingos, nes šiuo metu yra planuojami tam tikri biudžeto karpymai Rusijoje, ir jie ketina didinti mokesčius. Tas mokesčių didinimas gali paliesti ir vartojimą, tai biudžeto situacija Rusijoje gali apriboti ekonomikos augimą“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
Eksperto pateiktais duomenimis, nepaisant to, kad Lietuva į Rusiją eksportuoja nedaug, eksporto mastai vis dėlto auga, tačiau tą vertinti A. Izgorodinas pataria santūriai.
„Jei skaičiuosime visą sankcijų laikotarpį nuo 2013 iki 2017 metų, mūsų eksportas į Rusiją krito daugiau nei 40 proc., tai nuo tokios žemos bazės pasiekti 10-15 proc. augimą tikrai nėra sudėtinga. Mūsų eksportas auga ne dėl to, kad mūsų įmonės plečia savo verslą Rusijoje, bet dėl to, kad tiesiog toliau nėra kur kristi“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Jis taip pat atsargiai vertino lietuviškos maisto pramonės įmonių galimybes grįžti į Rusijos rinką.
„Visų pirma, mes į Rusijos rinką ėjome su labai aukštos pridėtinės vertės produktais, kas yra brangu, ir šiuo metu dėl to, kad pasikeitė Rusijos ekonominė situacija, krito perkamoji galia, vargu, ar gyventojai tikrai stipriai pirktų tokią produkciją“, – sakė jis.
Anot A. Izgorodino, nereikia pamiršti, kad ir pačioje Rusijoje labai sustiprėjo maisto pramonė, nors kokybė galbūt ir atsilieka nuo Lietuvos, tačiau gamybos ir palaikymo iš valstybės prasme ten padaryta pakankamai daug.
Tuo metu Ūkio ministerija sakė, kad rublio kurso kritimas JAV dolerio ir euro atžvilgiu turės neigiamų padarinių, jei kritimas bus stipresnis ir išliks ilgesnį laikotarpį.
„Tokiu atveju susidarytų prielaidos Rusijos ekonomikos augimo lėtėjimui arba recesijai, kas atitinkamai neigiamai paveiktų importo srautus, įskaitant ir Lietuvos“, – atsiųstame atsakyme Eltai sako ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas.
Anot jo, ilgalaikiai svyravimai privers Lietuvos verslą ieškoti alternatyvių eksporto rinkų, ypač – maisto pramonėje.
„Alternatyvų Rusijos rinkai teko ieškoti Lietuvos maisto pramonei, kuri po Rusijos importo draudimo daliai žemės ūkio ir maisto produktų įvedimo 2014 metais persiorientavo gal ir į mažiau pelningas, bet gerokai stabilesnes ES ir kitų šalių rinkas“, – sako O. Šmitas.
Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvos transporto sektorius irgi ieško alternatyvų ES rinkoje ir dėl iš Rusijos pusės įvedamų netarifinių apribojimų šiame sektoriuje.
„2017 metais po daugelio metų dominavimo Rusija tapo „tik“ antra didžiausia transporto paslaugų eksporto rinka, pirmą vietą užleisdama Vokietijos rinkai. Rusijai vis dar tenka nemaža dalis transporto paslaugų eksporto (virš 13 proc.), bet tendencijos yra teigiamos“, – atsakyme teigia O. Šmitas.
Praeitais metais eksporto dalis į Rusiją sudarė apie 15 proc. visos Lietuvos eksporto dalies. Lietuviškų prekių eksportas į šią šalį siekė 2,6 proc.
