„Laimės žiburys“ šiandien.
Gruodžio 1 dieną Anykščių rajono savivaldybėje pristatytas Jono Biliūno kapo ir obelisko tvarkybos darbų projektas. Projektą pristatę „Laimės žiburį“ tyrusios valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ atstovai: direktoriaus pavaduotojas Jaunius Kavaliauskas ir architektė Ieva Vilytė – konstatavo, kad vieno iš labiausiai lankomų Anykščių krašto objektų būklė yra ypač prasta. Pristatymo metu rajono meras Kęstutis Tubis pasiūlė atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir iškirsti dalį šalia „Laimės žiburio“ augančio miško.
Po tokių mero siūlymų pasigirdo nuogąstavimų, kad „Laimės žiburį“ gali ištikti Gedimino kalno likimas.
J. Biliūno kapo ir obelisko tyrimo metu nustatyta daugybė pažeidimų: granito blokai, iš kurių pastatytas obeliskas, yra užteršti kalcio karbonato druskomis, metalinės konstrukcijos pažeistos korozijos, stiklo vitražai pasidengę apnašomis, vietomis – ištrupėjusios cemento siūlės, metaliniai vitražų rėmai vietomis surūdiję. Dėl kritulių nuvedimo ir nestabilaus pagrindo laiptų pakopos yra pasėdusios ir išsikraipiusios. Laiptų aikštelių betonas vietomis sutrūkinėjęs ir ištrupėjęs. Metaliniai laiptų turėklai pažeisti korozijos, turėklų pamatai apnuoginti, išplautas gruntas prie jų.
Atlikus tvarkybos (remonto, restauravimo) darbus pagal parengtą konservavimo, restauravimo darbų programą būtų restauruotas J. Biliūno bareljefinis portretas ir antkapis, nuvalyti granito blokai, rekonstruotas stogelis, laiptų turėklai sustiprinti betonu ir nuvalyti mechaniniu būdu, įrengta kritulių surinkimo ir nuvedimo sistema, kartu įrengiant naują lauko akmenų lataką.
Susitikimo metu Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis iškėlė klausimą dėl planų atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir atidengti restauruotą „Laimės žiburį“. Apie tokius mero K.Tubio ketinimus paskelbus portale anyksta.lt, skaitytojai nuogąstavo, kad „Laimės žiburį“ dėl to gali ištikti sostinės Gedimino kalno likimas, kuomet, iškirtus jo šlaituose augusius medžius, ėmė slinkti kalno dirvožemis ir net iškilo grėsmė Gedimino piliai.
Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius „Anykštai“ sakė, kad mero K. Tubio pasisakymas apie kraštovaizdžio formavimo kirtimus šalia „Laimės žiburio“ buvo „pakalbėjimas be jokių projektinių sumanymų“.
„Apie jokį kalno valymą, grąžinimą tos būklės, kokia buvo 20 amžiaus pradžioje, kalbos nėra. Meras iškėlė klausimą, kad šitas paminklas būtų matomas kažkuriais rakursais nuo jo papėdės. Tie rakursai – gal reikia kelias pušis apgenėti ar kažkuriai viršūnę pažeminti, pašalinti peraugusį medį. Tai tik tiek. Ir apie tai buvo šnekėta rengiant atskirą želdinių tvarkymo projektėlį“, – merą K. Tubį užstojo T. Kontrimavičius.
Dar viena jau keletą metų sklandanti idėja – „Laimės žiburio“ viršūnėje įrengti šviesą skleidžiantį šaltinį, kad jis būtų matomas iš tolo. Toks sumanymas taip pat yra sulaukęs visuomenės kritikos. Kalbėta, kad rašytojo J. Biliūno kapą tiesiog norima paversti pramoginiu objektu su šou elementais.
„Ar šviesa išniekina kapą? Nesakyčiau. Kai statome žvakes ant kapų, tai negalvojame, kad „nabašnikui“ pašviesdami, mes niekiname jo ramybę. Šioje vietoje visą laiką galima diskutuoti. Nemanau, kad ten būtų įrengiamas kažkoks švyturys ar kabinamos mirksinčios diskotekinės lempos. Tokio sumanymo nėra. Norėjosi tam tikrą krypties akcentą pasiūlyti, kad ir naktį galėtum susivokti, kurioje pusėje tas žiburėlis yra. Ar tai bus padaryta, vėl gi, kol kas tai yra tik šnekos. Jokių sumanymų vesti elektros linijų iki J. Biliūno kapo nėra, kad ten kažkas šviestų. Jeigu moderniomis technologijomis pavyks kažką padaryti, tai gal ir gražu. Nepavyks, tai nepavyks“, – sakė T. Kontrimavičius.
Beje, savivaldybės Kultūros tarybos pirmininkas, Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius T. Kontrimavičius negalėjo atsakyti, ar nuo „Laimės žiburio“ pastatymo laikų toks žiburys kada nors švietęs.
„Nežinau. Nesu gyvenęs tuo metu, kai paminklas gyveno savo pirmąjį dešimtmetį. Žmonės šneka, kad kažkas tuo metu ten buvo padaryta. Jau projektuojant patį antkapinį paminklą buvo numatyta, kad iki viršaus užlipama ir tuose languose kažką galima daryti“, – pasakojo T. Kontrimavičius.
Komentuodamas rajono mero K. Tubio išsakytus ketinimus šalia „Laimės žiburio“ atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus, Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka sakė, kad tai padaryti reikalinga.
„Bet tai reikia daryti pakankamai atsargiai. Savo darbo pradžioje buvau taip pat tokią mintį iškėlęs, kad reikia atidengti šitą obeliską, bet tada man pasirodė, kad tas kirtimas gan sudėtingas. Per tiek metų miškas užaugo ir, norint obeliską atidengti, reikia iškirsti labai daug miško. Šiuo atveju kraštovaizdžio formavimo kirtimu reikėtų pasiekti, kad matytųsi obelisko viršus“, – sakė K. Šerepka.
Rajono Tarybos narys, buvęs Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Liogė, kalbėdamas apie „Laimės žiburio“ sutvarkymo projektą, paniro į jaunystės prisiminimus.
„Anksčiau kalva buvo plika. Atsimenu savo jaunystę, vietoje to, kad leistumėmės laiptais nuo „Laimės žiburio“, mes eidavome šalia laiptų ir tas smėlis byrėdavo žemyn. O dėl tos Liudiškių kalvos erozijos, iškirtus dalį medžių, aš abejoju“, – sakė A. Liogė.
A. Liogė sakė prisimenantis ir ant „Laimės žiburio“ įrengtą prožektorių.
„Aš prisimenu savo jaunystės laikus. Šito paminklo viršuje degdavo šviesa, ten buvo didelė lempa, kuri apšviesdavo visą aikštelę šalia kapo. Šviesa matydavosi ir mieste“, – pasakojo A. Liogė, primindamas, kad tai buvę maždaug prieš 50 metų.
Mintis naujam gyvenimui prikelti „Laimės žiburį“ tuometinės rajono valdžios iškelta maždaug prieš 6 – 7 metus. 2017 m. J. Biliūno kapo ir obelisko tvarkybos darbų projekto parengimui Kultūros paveldo departamentas skyrė 7 732 Eur, Anykščių rajono savivaldybė – 1 700 Eur.
14 metrų aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas – monumentas iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų virš rašytojo J. Biliūno kapo iškilo 1958 m.
