Vaizdo klipo „Šėtone, prašau“ kūrėjai man atvėrė anapusinį Pasaulį. Apie „YouTube“ egzistavimą žinojau ir iki troškūniečių Vaidoto ir Manto Grincevičių bei Giedriaus Sasnausko teismo, tačiau nesuvokiau, kad milijonus peržiūrų gali generuoti visiškas mėšlas. Baisiausia, jog išgirstu, kaip pats žvengiu žiūrėdamas kokią brolių ir pusbrolio sukurtą nesąmonę… Uždrausti juos, sunaikinti, kad nežaločiau savo „Duokim garo“ ir sveikinimų koncerto išpuoselėto skonio.
Antrus metus vykstantį troškūniečių teismų procesą stebiu nuosekliai, nuo pat pradžių. Nuo kratų jų namuose. Kurį laiką šitame procese įžiūrėjau vienintelę auką – Anykščių rajono apylinkės teismo teisėją Zitą Gavėnienę. Grincevičiai ir G. Sasnauskas per teismus gavo daug dėmesio, jų populiarumas augo ir augo, o absurdo spektaklyje prieš savo valią dalyvaujanti teisėja buvo „tarkuojama“ turbūt visose šalies žiniasklaidos priemonėse.
„Šėtone, parašau, nupirki mano siela
Už leidimą taškyti vaikų galvas į sieną,
Pyktis manyje verda kiekvieną dieną,
Tai daug dažniau nei mano mama verda man pieną…
Jeigu pagaučiau aš vaiką galėčiau jo mėsą sušaldyt, suvalgyt,
Kaulus vietoj malkų suskaldyt…“ – tokį „nei šį, nei tą“ dainuoja Vaidotas. Ekspertai teigia, kad dainos tekstas skatina smurtą prieš vaikus, prokurorai prašo troškūniečius bausti pagal BK 170 straipsnį – „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.” Pagal visas tris šio straipsnio dalis… Pagal pirmą dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal antrą – laisvę atimti galima iki dvejų metų, pagal trečią – iki trejų metų… Netikiu, kad šitiems smurto kurstytojams bus skirtas laisvės atėmimas. Matyt, viskas baigsis, kaip buvo pirminiame sprendime – baudomis ir paskui amžiams liekančiu teistumu. Išgyvens broliai ir pusbrolis baudas ir teistumą. Gal jiems tai bus tik į naudą, sustiprins savo blogiečių įvaizdį.
Praėjusį pirmadienį vykusiame teismo posėdyje prokurorė Jelena Sabaliauskienė prie bylos medžiagos paprašė prijungti V. Grincevičiaus interviu žiniasklaidos priemonėms, jo žinutę „Facebook“, kurioje jis bjauriai parašė apie Lietuvą, ir kunigo egzorcisto Arnoldo Valkausko „Facebook“ paskelbtą „Šėtone, prašau“ vertinimą. Nieko prieš neturiu prieš konkretų kunigą, nieko apie jį nežinau, tačiau juk akivaizdu, kaip kunigas privalo vertinti kūrinį, kuriame yra žodžių junginys “Šėtone, prašau”… Reikia mušti, todėl ieškome lazdos. Tinka bet kuri lazda, net ir labiausiai angažuota.
„Kodėl sukūrėte klipą ne apie žydus, lenkus, pensininkus, gėjus?” – visų trijų kaltinamųjų klausė prokurorė. Gerai parinktos tautybės… Politiškai korektiškai… Žydų ir gėjų apskritai geriau jokiam kontekste neminėti. Bet tekstas: „Šėtone, prašau, nupirki mano siela už leidimą taškyti rusų galvas į sieną.“ – būtų visai priimtinas. Taškykit rusus į sveikatą su šėtono pagalba.
Internetinės anekdotų svetainės turi administratorius, kurie atsakingi už jų turinį. Kiek turėtų būti iškelta bylų anekdotų internete pasakotojams dėl nesantaikos uošvienėms, rusams, žydams, gėjams, policininkams, Lietuvos futbolui, šv. Petrui, Čiapajevui ir Petriukui kurstymo? Jeigu jau kunigo nuomonė apie „chuliganavotų“ vaikių kūrybą yra argumentas teismui, tuomet apie kiekvieną iš anekdotų galime prisirinkti įrodymų, kad jie pažeidžia kokios nors grupės interesus ir skatina kokį nors smurtą. „Vilkas atėmė senelės pensiją, „prarijęs“ visą pensiją jis grįžo atgal, surijo senelę su visa Raudonkepuraite. Medžiotojai, eidami namo, tradiciškai užsuko pas senelę „samagono“. „Senele, senele, kodėl tavo tokie dideli dantys“, – paklausė medžiotojai vilko. „Ne jūsų reikalas, durniai“, – atkirto vilkas ir išsidavė. Medžiotojai prapjovė vilko pilvą, išlaisvino senelę ir Raudonkepuraitę“, – gal ne visai taip, bet panašiai rašoma garsioje pasakoje. Vilkų teisių gynėjams ši pasaka turėtų kelti pasibaisėjimą. Ji sukonstruota melagingai, sąmoningai siekiant nuteikti žmones prieš vilkus. Vilkai iš tiesų žmonių nepuola. Kita vertus, čia kompromituojami ir medžiotojai – neturintys vardinių leidimų, juolab ne sezono metu, medžiotojai vilko nepuls. Ko šia pasaka siekė Šarlis Pero? Šventvagiška, bet visiškai to paties kaip ir Grincevičiai – savirealizacijos, dėmesio, populiarumo… Ir jis, niekšas, vis dar nėra nubaustas.
P.S. „Šėtone, prašau“ „You Tube“ peržiūrų skaičiumi lenkia Viktoro Cojaus dainų įrašus. Man dėl to skaudu… Tik vargu ar 170 BK straipsnio taikymas gali tą skausmą numalšinti.
