
Užstatas už asmenis, kurie kandidatuoja į savivaldybių Tarybas, bet dėl užimamų pareigų negali būti Tarybos nariais, didinamas nuo 2 iki 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių, kuris dabar yra 895 eurai. Taigi, vienas įstaigos vadovas, seniūnas ar savivaldybės skyriaus vedėjas sąrašui „kainuos“ 4 475 eurus. Tokia solidi užstato suma greičiausiai sumažins kandidatų, kurie į partijų ar nepartinių kandidatų sąrašus įrašomi tik tam, kad juos „patemtų“, skaičių.
Ką mano apie užstato didinimą, „Anykšta“ klausė pašnekovų.
Raimundas RAZMISLAVIČIUS, verslininkas, buvęs policijos pareigūnas, Anykščių rajono tarybos narys:
– Logikos tame yra. Neturėtų būti taip, kad iš biudžeto valgantys duoną, patys sau skirstytųsi pinigus. Tačiau, manau, į problemą reikėtų žiūrėti platesniu kontekstu. Labai geras pavyzdys sekmadienį Šakiuose vykę Seimo rinkimai, kuriuose dalyvavo ministras. Jam nereikia jokio užstato – ministras gali būti ir Seimo nariu. Ar tai teisinga? Kaip ministras daro rinkiminę kampaniją? Valstybės pinigais ir darbo laiku… Taigi, teisinis reguliavimas yra reikalingas, turi būti sudėti saugikliai ir savivaldos, ir šalies valdyme. Na, labai paprasta įsivaizduoti situaciją, jog rajonuose vietos valdžia nesunkiai prispaus į tuos sąrašus, kuriuos reikia, susirašyti valstybės tarnautojus, kurie po rinkimų atsisakys mandatų. Tad, užstato didinimas ir yra vienas iš būtinų „saugiklių“.