Anykštėnai Andrius ir Rasa Andrikoniai ir jų asmeninė kuopa – sūnūs Kipras, Pijus ir dukra Ugnė.
Tėvynės gynimas šiais laikais gana kontraversiška sąvoka. Vieni teigia, kad tai tik paradinis veiksmas, kiti mano, kad nereikia nieko daryti „nes mus NATO saugo“, treti linkę tai patikėti profesionalams kariškiams. Tarsi ir nebelieka vietos paprastam žmogui kuo nors prisidėti prie krašto apsaugos. Bet taip nemano anykštėnai Andrius (33 metai) ir Rasa (29) Andrikoniai, kurie šiemet įstojo į savanorius.
Pažįstami kraipė galvas
Anykštėnai A. ir R. Andrikoniai 2016 metais paeiliui baigė bazinius kario savanorio kursus ir tapo Lietuvos savanoriais. Paprastai į kariškus reikalus yra linkę vyrai, retas atvejis, kai šeimoje abu eina kariauti. Ypač – jei tai ne privaloma karinė tarnyba. Prie viso to galima pridėti, kad šeimoje auga trys vaikai. Vyriausiam Kiprui dar tik 7 metai, Pijui – 5, o dukrai Ugnei – 3 metai. Todėl nenuostabu, kad išgirdę apie poros sprendimą, kai kurie pažįstami kraipė galvas – juk vaikai maži, turėtų namuose būti, o ne po laukus su šautuvais bėgioti. Juolab kad abu sutuoktiniai civiliniame gyvenime dirba visiškai „nekariškose“ sferose – Andrius yra projektų vadovas, o Rasa – kosmetologė.
„Žmonės eina į savanorius dėl įvairių priežasčių, vieni siekia išvengti privalomosios tarnybos ar dar kokios naudos ieško, o man svarbiausia gyvenime yra laisvė. Laisvę aš suvokiu kaip galimybę būti tuo, kuo nori. O dėl to verta stengtis ir kovoti“, – sakė A. Andrikonis.
Pasak poros, pirmoji savanore tapti nusprendė Rasa. Ji susirado Anykščių kuopos vadą, paskambino jam ir užsirašė į kursus, po savaitės žmonos pėdom pasekė ir Andrius. Sutuoktiniai paeiliui važiuodavo į Ruklą (Jonavos r.), kad baigtų bazinius kursus. Juk kažkam ir vaikus prižiūrėti reikėjo. „Norėjom abu, bet nebuvo kam savos kuopos palikti, nes seneliai dar dirbantys“,- juokėsi A. Andrikonis.
KASP Vyčio 5-osios rinktinės 505 lengvosios kuopos vadas kapitonas Edvinas Žvirblis sakė, kad anykštėnai gana aktyviai eina į savanorius, tačiau kad iš karto eitų visa šeima, retas atvejis. „Manyčiau, kad tai labai gražus pavyzdys. Žmonės į kuopą ateina suprasdami, kad tarnauja tėvynei, žinoma, yra ir tų, kurie ateina dėl to, kad čia draugai ir t.t. Kuopoje tarnauja apie 100 savanorių. Dažniausiai į savanorius įstoja 18-25 metų anykštėnai. Kartu išlietas prakaitas suartina, užsimezga gražūs bendruomeniški santykiai, o naujam žmogui įsilieti į kuopą nėra sunku. Sakykim, kad ir Andrikoniai eina kartu į pratybas su labiau patyrusiais kariais, bet niekas nepriekaištauja, kad jie kažko nemoka. Visko mokomės eigoj“,- apie savanorių gyvenimą kalbėjo E. Žvirblis.
„Partizanavo“ jau seniai
Tiesa, medis neauga tuščioje vietoje, o šis šeimos sprendimas anaiptol nebuvo spontaniškas. „Seniai apie tai galvojau, man patinka pats gyvenimo būdas, juk savanoriai daug laiko praleidžia gamtoje, bet vis neprisiruošdavom“,- pasakojo A. Andrikonis. Be to, jų šeima buvo nuolatiniai tėvynę mylinčių žmonių sąskrydžio „Trakinių partizanai”, kuris kasmet vyksta Anykščių rajono Trakinių kaime, dalyviai. Tai renginys, kuriuo siekiama naujomis formomis skatinti domėtis Lietuvos laisvės kovomis, pagerbti visus, kurie kovojo ir krito dėl Lietuvos. Šiame sąskrydyje dalyviai turi savo slapyvardžius, tad Rasa virsta Virinta, Andrius – Akivaru, o jų vaikai tampa Saule, Vėju ir Ąžuolu.
Taigi, žingsnis po žingsnio ir šeima atsidūrė Rukloje. „Seniai apie tai svarstėm, bet iš pradžių gimė vienas vaikas, paskui kitas, trečias… Pagalvojom, kad paskui jau ir jėgų nebebus, todėl nusprendėm nebelaukti“,- pasakojo A.Andrikonis.
„Iš pradžių buvo sunku, teko vaikus palikti, aš neaukšto ūgio, šautuvas sunkus, ir ašarų teko išlieti, bet paskui labai patiko. Vienas iš vadų pamokė, kad kiekvieną dieną reikia sau kartoti „Ryžtas, valia, garbė“. Kai imi tai sau kartoti, pasidaro lengviau“,- apie savo patirtį kalbėjo R. Andrikonienė.
Neišvengia ir nuobaudų
Apie bazinius mokymus Rukloje „naujai iškepti“ savanoriai pasakojo su santūriu susižavėjimu. „Į savanorius susirenka skirtingi žmonės. Čia žmonės ateina pasiimti žinių, tad jų mokytis versti nereikia. Yra toks posakis, kad vienas lauke – ne karys. Tad pagrindinė užduotis, kaip iš skirtingų žmonių suformuoti dalinį, kad jis būtų vientisas. Baziniai mokymai yra skirti surasti save, ką tu gali daryti tapęs savanoriu. Sakykim, civiliniame gyvenime esi statybininkas, savanoriaudamas tu gali pritaikyti šią specialybę, bet gali ir visiškai kitą karinę specialybę įsisavinti“, – aiškino A. Andrikonis. Pasak jo, tiek jis, tiek žmona, dar neturi „kariškos specialybės“. „Tai priklausys nuo to, kokius gabumus mumyse įžvelgs kuopos vadas“, – sakė A. Andrikonis.
Tiesa, jis nuviltų tuos, kurie mano, kad savanoriai tik šiaip bendraminčiai ir tik savotiškai leidžia laisvalaikį bėgiodami su šautuvais. Ir savanorių tarnybos pagrindas yra kariška drausmė. „Yra ir nuobaudos. Supraskit, nuobaudos skirtos ne tam, kad pažemintų ar baustų – tai priemonė išugdyti paklusnumą, kad žmonės išmoktų vykdyti įsakymus ir neuždavinėtų bereikalingų klausimų“, – šypsojosi A. Andrikonis. Jis teigė, kad patys savanoriai šią priemonę net nuobaudomis nevadino. „Sakydavom, kad tai yra paskatinimai“, – juokėsi A. Andrikonis. Pasak jo, nuobaudos savanoriams dažniausiai skiriamos už įvairią netvarką, režimo pažeidimus.
Šeimoje generolais būna pakaitomis
Gruodžio pradžioje R. ir A. Andrikoniai, apsidengę savanorių uniformomis, pasiėmę žygio kuprinę, apsilankė Anykščių A. Baranausko pagrindinėje mokykloje, kur vienai pradinukų klasei, kurioje mokosi ir jų sūnus Kipras, kalbėjo apie tai, ką savanoriai daro pratybose, pasakojo apie dienotvarkę, drausmines nuobaudas, apkasų kasimą ir kitus kariškus dalykus. Mokiniai turėjo galimybę pačiupinėti karišką amuniciją.
Ypač vaikus sudomino sausas maisto davinys, kurį savanoriai įsideda į pratybas, ir kariškas šalmas, kuri kiekvienas stengėsi pasimatuoti. O susitikimo pabaigoje sutuoktiniai pasakojo, kaip kariai „pasidažo“ – išsitepa žalios ir rudos spalvos komufliažu. Norinčių „pasipuošti“ iš karto išsirikiavo eilutė, tuoj pat pasigirdo kariški šūksniai – būsimi savanoriai repetavo puolimą…
Paklaustas, ar mato prasmę pradinukams pasakoti apie tėvynės meilę ir karinę tarnybą, A. Andrikonis nedvejojo: „Aišku, kad taip, vaikams tai buvo įdomu ir naudinga“.
Kadangi šeima militarizuota, paklausiau ir to, kas dabar šeimoje generolas. „Čia žiūrint kokiais klausimais. Jeigu švaros ir tvarkos, tai žinoma, kad žmona, o jeigu ūkiškais – aš“, – juokėsi A. Andrikonis.
Utenos apskrityje – 5 kuopos
Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) tarnauja 4000 savanorių. Savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.
KASP sudaro štabas, 6 rinktinės, 40 kuopų, išdėstytų visoje Lietuvos teritorijoje. Utenos apskrities savanoriai priklauso dviem rinktinėms. Anykščiai, Zarasai ir Utena priklauso 5-ajai rinktinei (Panevėžio apskritis). Anykščių savanoriai priklauso 505 pėstininkų kuopai, Utenos – 507 pėstininkų kuopai, o Zarasų – 508 pėstininkų kuopai.
Molėtų ir Ignalinos savanoriai įeina į 8-osios rinktinės (Vilniaus apskritis) sudėtį. Molėtų savanoriai priklauso 806 pėstininkų kuopai, o Ignalinos – 807 pėstininkų kuopai.
Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba. Per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia iki 30 parų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos metu praleistas laikas, apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos. Į KASP gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Savanorio karo tarnybos sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tarnybos metu savanoriai įgyja karinę specialybę, dalyvauja pratybose ir tarptautinėse misijose.
