Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi 2017 m. I pusmetį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) savivaldybių skelbiamas planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestines, nustatė, kad 15 proc. numatytų pirkimų paskelbti pavėluotai, iš jų net 37 proc. tarptautinės vertės. Analizė taip pat parodė, kad beveik pusė suplanuotų tarptautinių viešųjų pirkimų nebuvo pradėti vykdyti.
Savivaldybės, siekdamos turėti didesnį pasirinkimą ir ekonomiškai efektyviau nusipirkti darbus, prekes ar paslaugas, turi būti suinteresuotos, kad jų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvautų kuo daugiau tiekėjų ir jie turėtų galimybę pateikti konkurencingus pasiūlymus.
Laiku ir tiksliai paviešinta informacija apie planuojamus atlikti viešuosius pirkimus padeda tiekėjams iš anksto ruoštis būsimiems pirkimams ir pasiūlyti perkančiajai organizacijai tinkamai parengtus pasiūlymus. Taip pat padidėja tikimybė, kad planuojamame pirkime dalyvaus daugiau tiekėjų, o tai užtikrins didesnę konkurenciją ir turės įtakos galutinei pasiūlymo kainai.
Deja, savivaldybės pirkimų planavimui skiria nepakankamai dėmesio. Nors Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad planuojamų pirkimų suvestines CVP IS privaloma paskelbti iki kovo 15 d., analizė rodo, kad informacija apie 15 proc. šiais metais suplanuotų vykdyti pirkimų buvo paskelbta pavėluotai, jau po įstatyme numatyto termino. Pavėluotai į suvestinę buvo įtraukta net 37 proc. tarptautinės vertės viešųjų pirkimų, kurie buvo planuojami vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Reiškia, kad potencialūs tiekėjai šiems pirkimams pasirengti neturėjo pakankamai laiko.
Daugiausia naujų pirkimų į suvestinę po įstatyme numatyto termino įtraukė Trakų ir Jurbarko rajonų savivaldybės – net po 89 proc.
Skelbimų analizė parodė ir kitą neigiamą tendenciją – net 49 proc. šių metų I -ą pusmetį planuotų atlikti tarptautinių viešųjų pirkimų nebuvo pradėti vykdyti. Reiškia, kad potencialūs tiekėjai tikėtina šiems pirkimams ruošėsi iš anksto, tačiau dalyvauti neturėjo galimybės.
Iš viso savivaldybės 2017 m. I – ąjį pusmetį planavo pradėti vykdyti 439 tarptautinius viešuosius pirkimus, dėl kurių turėjo paskelbti skelbimus, tačiau tik apie 51 proc. planuotų atlikti pirkimų buvo paskelbti skelbimai, tai yra pradėti pirkimai.
Analizė parodė, kad beveik penktadalis savivaldybių suplanuotu laiku nepradeda vykdyti daugiau kaip pusės pirkimų. Blogąja prasme lyderės pagal šį rodiklį – Utenos rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Lyginant 2017 m. I- ąjį pusmetį planuotus atlikti supaprastintus ir tarptautinius viešuosius pirkimus (apie kuriuos planuota skelbti) ir per šį laikotarpį paskelbtus skelbimus apie pirkimus, nustatyta, kad mažiausią dalį planuotų atlikti viešųjų pirkimų paskelbė Utenos rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės – tik iki ketvirtadalio.
Analizė taip pat parodė, kad informaciją apie į suvestinę įtrauktus planuojamus viešuosius pirkimus savivaldybės kartais koreguoja. Šių metų I- ąjį pusmetį koreguoti buvo 9 proc. į suvestinę įtrauktų pirkimų, t.y. buvo keičiama jau paviešinta informacija apie planuojamus atlikti pirkimus. Tikėtina, kad pirkimams pradėję ruoštis potencialūs tiekėjai taip pat turėjo keisti savo planus.
Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama nustatyti pagrindines planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinių papildymo naujais įrašais ar jų keitimo priežastis, atliko savivaldybių apklausą. 49 proc. savivaldybių atsakė, kad pildyti ar koreguoti įrašus tenka, nes reikiamu laiku nežinomas tikslus skiriamas finansavimas viešiesiems pirkimams.
Tarnyba pastebi, kad savivaldybių biudžetai yra tvirtinami metų pradžioje, o informaciją apie planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus CVP IS įrašyti reikia iki kovo 15 d., todėl toks pasiteisinimas yra per menkas.
Apklausoje 47 proc. savivaldybių atsakė, kad planuojamų atlikti tarptautinių viešųjų pirkimų vykdymo pradžios datą koreguoti tenka, nes užsitęsia pirkimo dokumentų rengimo procesas.
Savivaldybių teigimu, dažniausiai pirkimų suvestinėje jos tikslina įrašus apie planuojamo vykdyti pirkimo apimtį (26 proc.) ir pirkimo vykdymo pradžios datą (23 proc.).
Tarnyba pabrėžia, kad savivaldybės nepakankamai atsakingai planuoja viešuosius pirkimus ir viešina pirkimų suvestines. Jos turi daugiau dėmesio skirti planavimui ir rinkos informavimui apie numatomus vykdyti viešuosius pirkimus.
Įstatyme įtvirtinta prievole CVP IS viešinti planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestines siekiama viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencijos didinimo.
Tarnyba rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms, planuojant pirkimus ir rengiant per metus ketinamų atlikti pirkimų suvestinę, pirkimų planavimo etape vadovautis Europos Komisijos gairėmis https://goo.gl/F9U7Xg ir įvertinti, ar pirkimo vykdytojo nusistatytos pirkimo proceso planavimo procedūros (vidaus taisyklės ar kita tvarka) bei egzistuojanti praktika užtikrina, kad pasirengimas pirkimui vyktų tinkamai.
