Savivaldybės vadovų darbotvarkėje – du susitikimai

Reikia konstatuoti kad pagal LR Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatas dėl prastovos paskelbimo turi sąlygoti:
„1. Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:

1) kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;

2) kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;
3) kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio;
4) kiekvieną kalendorinį mėnesį darbuotojo prastovos laikotarpiu darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma”

Mano galva savivaldybės vadovai ir administracija turėtų nuolat aptarti veiklą su pavaldžių įmonių ir įstaigų vadovais įvertindami įstaigų vadovų veiklos pasiekimus ne už metų laikotarpį, o kiekvieną mėnesį, taip pat kartu spręsti ekonominių ir kitų faktorių įtaką įmonių veiklai bei kartu ieškoti sprendimų, kad įstaigų vadovai neįkristų į baseino dugną, nenusiristų no Kalitos kalno, nįkristų į nevalytus konteinerius, nenuskęstų nuotekų potvyniuose, neužsnūstų prie automatinio šildymo krosnies, nenuvažiuotų nuo bėgių, nesusirgtų dėl virusinių ligų epidemijos ar tiesiog neužsižaistų kur nors Istorijų dvarelyje…

Manyč, visi išėjo į rinkimus, na, čia pagal baseino buvusiąją, nu negali darbo derinti su rinkiminiais pažadais, taj eina į prastovas