Seimas pakeitė nuo liepos 1-osios įsigaliojusią apmokėjimo už viršvalandžius ir darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis tvarką. Seimas pakeitė nuo liepos 1-osios įsigaliojusią apmokėjimo už
viršvalandžius ir darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis tvarką.
Kaip numato priimtos Darbo kodekso pataisos, nuo rugpjūčio 1-osios už
viršvalandinį darbą ir darbą naktį bus mokama ne mažiau kaip pusantro
darbuotojo darbo užmokesčio.
Už tokias Darbo kodekso pataisas antradienį balsavo 77 Seimo nariai.
Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal
grafiką, bus mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo
darbuotojo darbo užmokesčio. Taip pat numatyta galimybė darbuotojo
pageidavimu suteikti darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą
dieną pridėti prie kasmetinių atostogų, mokant už tas dienas
darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Darbo kodeksas taip
pat numato, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne
mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Šiuo metu
Darbo kodekse numatyta, kad nuo liepos 1 d. atlyginimas už
viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis
turės būti skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, į
kurį bus įskaitomas ir padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą,
darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už tris paskutinius
kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas
vidutinis darbo užmokestis.
ELTA jau skelbė, kad kai kurios
verslininkų organizacijos pasiūlė taisyti nuo liepos 1 dienos
įsigaliojusią apmokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir
švenčių dienomis tvarką ir tokiu būdu, anot jų, išvengti dar vieno
infliacijos šuolio.
Verslininkai skaičiuoja, kad dėl naujos
tvarkos per metus atlyginimas nestandartinę darbo dieną dirbantiems
žmonėms pakiltų 3-4 kartus, o per dvejus metus – daugiau nei 10 kartų.
