Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje išskirtos 2026 metais minimos Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukaktys.
Parlamentas pakvietė 2026-aisiais pažymėti Kotrynos Jogailaitės, Simno miesto, Vilniaus pijorų kolegijos, Martyno Liudviko Rėzos, Vilniaus Rasų kapinių, Juozapo Silvestro Dovydaičio, Zigmanto Sierakausko, Memorialinio muziejaus – Antano Baranausko klėtelės, Seinų kunigų seminarijos, Jurgio Bielinio ir kitų knygnešių, Jono Basanavičiaus, Kazio Griniaus, Justino Staugaičio, Stasio Šalkauskio, Prano Vaičaičio, Jurgio Šlapelio, Jano Brunono Bulhako, Jeronimo Ralio, Juozapo Albino Herbačiausko, Antano Žmuidzinavičiaus, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Juozo Grušo, Sofijos Janinos Lukauskaitės-Jasaitienės, Balio Gajausko, Rimvydo Prano Šilbajorio, Albinos Makūnaitės, Algirdo Ločerio, Vytauto Kubiliaus, Laimono Noreikos, Valentino Leimonto, Juliaus Indrišiūno, Ipolito Užkurnio, Jurgio Vinco Janavičiaus, Vytauto Klovos, Lietuvos bažnytinės provincijos, Lietuvos aklųjų sąjungos, pirmojo lietuviško maršo „Kur bakūžė samanota“, Lietuvos tautinių bendrijų, socialinio draudimo sistemos gyvavimo, Rainių žudynių ir Sausio 13-osios įvykių sukaktis bei metus.
Priimtoje rezoliucijoje Vyriausybei pasiūlyta sudaryti tarpžinybines komisijas 2026 metais minimų sukakčių minėjimo programoms parengti ir į jas įtraukti valstybės institucijas, savivaldybes, bendruomenes, visuomenines organizacijas, asociacijas ir piliečius.
Įdomu, kas pateikė Seimui iš rajono valdžios prašymą dėl klėtelės, nesąmonių prisirašęs? Ar ne Tubis?
jokia čia ne muziejaus sukaktis (Vienuolis klėtelėje muziejų atidarė 1927 pavasarį), o tik klėtelės statybos 1826, nors ir ta melaginga. Tad straipsnio pavadinimas netikslus, nes ne muziejų reikia minėti.
Įdomu, kas Seimą išdūrė, ar tik ne Antanas Verbickas? Taip, klėtelės staktoje įrašyta data 1826, bet klėtelės istoriją tyrinėjęs ir mokslinę studiją apie tai parengęs Stasys Daunys teigia, kad kėltelė buvo pastatyta anksčiau ir tais metais jau pirmą kartą perstatyta (tą rodo du kartus sužymėti rastai dviems perstatymams), o vėliau ji buvo perstatyta antrą kartą, kai poeto Baranausko tėvai persikėlė iš Jurzdiko į Ažupiečius. Moksliniai tyrimai apie klėtelę paskelbti 1996 metais „Kalbos ir literatūros” 19 tome, kuris visas skirtas Antanui Baranauskui (tąkart 1985 minėtas poeto gimimo 150 jubiliejus ir jai surengta mokslinė konferencija). S. Daunio studija apie klėtelę „A. Baranausko Klėtelė naujų tyrimų šviesoje” ten paskelbta p. 193 – 204 su detaliom schemomis ir pilnaverte atliktų tyrimų statistika. Beje, ten tegiama, kad ir 1826 įrašas pagal braižą staktoje gali būti vėlyvesnis.
„Anykšta” turėtų išsiaiškinti, koks dėl to teikimas parlamentui, jo atminties komisijai, ir kieno buvo parengtas, kas juose rašoma, kas tas autorius ar autoriai nemokšos.
Ale visakiū mandrybiū prirašyta, visakiū asabū prirašyta. Je kolgi pradeda švyst na 2026 metų, je kurgi pasdeja 2025-i metai? Gal atejnančejs metais nebera kū minet, taj ašej sutikč kad man but skirti te metai. Ašej irgi istorine asmenybe, pre kulchoza dyrbau, žinau daug kū ape tūmetyni valdžiū, galač pagarodyt, jejgu ukvata kam nebut but.
siūlikis Tamsta tokias istorines paskaitas ”pagarodyt” unt Svedasų biblitekos, kur tiksi kaip vel ateinančios kalchozus garbinačios valdžios palaikytoja. Daug svedasiškių ilgisi kolchozmečio, būsi populiari.
Skalda apipilta eglutė ir sovietmečio kioskas.
Įdomu,kokia tikra istorija tos klėtelės.Gal jau niekas nepasakys…
Yra iš ko klėtelės kaip muziejaus istoriją parengti knyga, tik reikia sudėti į vieną leidinį pirmiausia tris svarbiausias tyrimų medžiagas – T. Mikeliūnaitės paskelbtą studiją „Iš A. Baranausko klėtelės istorijos”, klėtelės restauratorių tyrimus ir darbų aprašus (J. Lukšėnienė ir kt.) ir Stasio Daunio mokslinę studiją apie klėtelę kaip seniausią Lietuvoje medinį ūkinį pastatą. Bet kas tą padarys? Visos viltys – naujos direktorės Audronės P. sumanumas ir lyderystė.