Seimas norėtų, kad ateityje tikėtis būsto nuomos kompensacijų galėtų daugiau socialinio būsto laukiančių ir didesnes pajamas gausiančių žmonių.
Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma maždaug dvigubai pažeminti pajamų reikalavimų kartelę tiems šalies gyventojams, kurie laukdami socialinio sieks būsto nuomos mokesčio kompensacijų.
Tai numatantiems Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimams Seimas antradienį po svarstymo pritarė ir galutinai dėl jų apsispręs vėliau.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Gintarė Skaistė suskaičiavo, kad pagal naują tvarką, būsto nuomos mokesčio kompensacijų galės prašyti net 630 eurų „į rankas“ uždirbsiantys gyventojai.
„Žmogus, gaunantis apie 1000 eurų (iki mokesčių – BNS) atlyginimą, gali ateiti į savivaldybę ir paprašyti, kad jam dalinai būtų kompensuojamas būstas“, – teigė G. Skaistė.
Pasak jos, tokia tvarka „paskatins socialinio būstų eilių auginimą“.
Seime po svarstymo linkęs pritarti, kad būsto nuomos kompensacijos galėtų siekti asmenys be šeimos ir gyvenantys Vilniaus, Kauno Klaipėdos miestuose ar rajonuose bei Palangos mieste ar Neringos savivaldybėje, jeigu jų jų grynosios pajamos neviršys 62 (dabar 38) valstybės remiamų pajamų dydžius (VRP) – 7,6 tūkst. eurų per metus. Dviejų ar trijų asmenų šeimos pajamos negalėtų būtų didesnės negu 122 VRP dydžių (14,9 tūkst. eurų) vietoje 76 VRP, o keturių ar daugiau – 35 VRP (dabar 22 VRP) dydžių (4,3 tūkst. eurų) .
Kitose savivaldybėse vieniši gyventojai į būsto nuomos kompensaciją galėtų pretenduoti, jeigu jų grynosios pajamos nebūtų didesnės negu 51 (iki šiol buvo 32 VRP dydžio (6,2 tūkst. eurų), dviejų ar trijų asmenų šeimos, kai jų pajamos neviršys 106 VRP dydžių (13,9 tūkst. eurų) vietoj 63 VRP dabar, o keturių ar daugiau asmenų šeimos, kai pajamos vienam asmeniui nebus didesnės kaip 31 VRP dydžio (3,8 tūkst. eurų) vietoje 19 VRP.
