Šeimyniškėlių piliakalnis iškentė kaimiečių bulvių duobes, kupiškėnų sugręžtus ir vėl ištrauktus polius, niekur nevedantį kelią. Kokie išbandymai laukia šio mūsų tautos istorijai svarbaus paminklo?
Medinės pilies statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio, ant kurio, pasak legendų, stovėjusi vienintelio Lietuvos karaliaus pilis Voruta, buvo nueinančios Anykščių rajono valdžios „arkliukas“. Buvo tikimasi kažką panašaus į pilį pastatyti iki 2019 metų. Tačiau pilies statybų projekto niekaip nepavyksta suderinti.
Iš „Anykštos“ turimų Kultūros paveldo institucijų atsakymų, rašytų Anykščių rajono savivaldybės administracijai, galima daryti išvadą, kad rajono valdžia ant Šeimyniškėlių užsimojo statyti tokią pilį, kokios piliakalnis gali ir neatlaikyti. Derindama pilies projektą, savivaldybė siekia gauti leidimą pakeisti piliakalnio vertingąsias kraštovaizdžio ir archeologijos savybes, kurių netekęs piliakalnis būtų prilygintas paprasčiausiam kalnui.
Pilikalnyje planuojami grandioziniai darbai
Nepriklausomai nuo to, ar ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. stovėjusi medinė pilis (kad pilis čia buvo, liudija archeologo dr. Gintauto Zabielos du dešimtmečius ant piliakalnio vykdyti kasinėjimai) buvo Mindaugo Voruta ar kokia kita krašto gynybai reikšminga tvirtovė, Šeimyniškėlių piliakalnis yra kultūros paveldo objektas, saugomas valstybės. Norint ant jo vykdyti kokią nors veiklą – tvarkyti ar statyti – reikalingi leidimai, kuriuos gauti nėra paprasta.
Tačiau Anykščių rajono savivaldybės administracija pasiryžo nueiti sunkų kelią , ryžosi pakeisti piliakalnio vertingąsias savybes ir gauti leidimą piliakalnio tvarkymo ar pertvarkymo darbams dar prieš grandiozines naujos pilies statybas darbams.
Tokia išvada darytina iš Lietuvos kultūros ministerijos kanclerio Laimono Ubavičiaus, Kultūros paveldo departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro ir šio departamento Utenos skyriaus vedėjo Arūno Giraičio raštų atsakant į Anykščių rajono savivaldybės administracijos paklausimus.
Ant piliakalnio rengia edukacinį projektą
,,Anykšta“ disponuoja tik paveldosaugininkų atsakymais Savivaldybei. Savivaldybės raštų redakcijai nepavyko gauti.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Audronis Gališanka, paklaustas, kokiu tikslu Savivaldybė rašė raštus Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui, sakė, kad dar praėjusių metų balandžio mėnesį Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis į ministeriją kreipėsi dėl… edukacinio projekto, pavadinimu „Šeimyniškėlių piliakalnio plėtros įkuriant muziejų“, investicijų projekto įtraukimo į valstybės investicijų programą 2019-2021 metams.
Paklausus, kokių ekspertų išvadomis remdamasi Savivaldybė nori tvarkyti Šeimyniškėlių piliakalnį, kai yra gavusi raštą iš Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus, jog jokių tvarkybos darbų nėra reikalo šiame piliakalnyje vykdyti, ir kodėl siekiama pakeisti piliakalnio vertingąsias savybes, A. Gališanka kalbėjo: „Tai jūs turite Utenos skyriaus sprendimą, mes iš Kultūros ministerijos esame gavę kitokį raštą. O tą jūsų minėtą raštą, taip, gavome, dabar ekspertai atlieka projekto vertinimą ir nieko daugiau komentuoti negaliu.Negaliu jums pasakyti, kreipėmės ar nesikreipėme. Tiesiog tikrai rašėm raštus, bet kokiu klausimu, tikrai neatsakysiu…“
Pasiteiravus, kokioje stadijoje yra pilies statybų projektas, A. Gališanka paaiškino: „Pilies projektas yra parengtas ir pateiktas ekspertams vertinti“.
Neleido tvarkyti piliakalnio ir keisti jo vertingųjų savybių
Anykščių rajono savivaldybės administracija dar praėjusiais metais pradėjo aktyvų susirašinėjimą su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos prašydama leisti tvarkyti piliakalnį bei pakeisti jo vertingąsias kraštovaizdžio ir archeologines savybes, be kurių Šeimyniškėlių pilikalnis būtų prilygintas paprasčiausiam kalnui.
2018 m. spalio 26 d. Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius Anykščių savivaldybės administracijos direktoriui Audroniui Gališankai atsiuntė raštą, kuriame teigiama: „Kultūros ministerija susipažino su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus sprendimu nepritarti Šeimyniškėlių piliakalnio su papiliais ir gyvenviete tvarkybos darbų projektui ir neišduoti leidimo tvarkybos darbų atlikimui“<…>. Ministerija rekomenduoja atsižvelgti į departamento 2018-10-08 rašte pateiktą pasiūlymą – suorganizuoti Pirmosios ir Ketvirtosios vertinimo tarybų išvažiuojamąjį posėdį ir vietoje įvertinti Šeimyniškėlių piliakalnio su papiliais ir gyvenviete situaciją“.
O 2018 m. gruodžio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus V. Bezaro raštu Savivaldybę informavo, kad Ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo pirmoji ir ketvirtoji tarybos ,,2018-09-25 posėdžiuose nusprendė nekeisti Šeimyniškėlių piliakalnio su papiliais ir gyvenviete piliakalnio kraštovaizdžio ir archeologinių vertingųjų savybių pobūdžių <…>, nes tam nėra pagrindo”.
2019 sausio 10 dieną V. Bezaras Departamento Utenos teritorinio padalinio skyriui išsiuntė raštą (raštas taip pat adresuotas ir Kultūros ministerijai bei Anykščių rajono savivaldybei – red.past.), kuriame rašoma, kad departamentas vėl ,,gavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos prašymą dar kartą išnagrinėti Šeimyniškėlių piliakalnio su papiliais ir gyvenviete tvarkybos darbų projekto sprendinius ir priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo atlikti tvarkybos darbus, nurodant konkrečius sprendimo priėmimo motyvus ir argumentus. Primename, jog Departamentas 2018-12-20 raštu informavo, kad Departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo taryba 2018-09-25 posėdžiuose nusprendė nekeisti Šeimyniškėlių piliakalnio su papiliais ir gyvenviete piliakalnio kraštovaizdžio ir archeologinių savybių pobūdžių <…>. Projektų derinimas nėra Vertinimo tarybų kompetencija. Sprendimą dėl Šeimyniškėlių piliakalnio su papiliais ir gyvenviete tvarkybos darbų projektų derinimo ar nederinimo turi priimti Utenos teritorinio padalinio specialistai“, – rašo Departamento direktorius.
,,Papildomos apkrovos” keltų grėsmę pilakalnio šlaitams
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyrius atliko pavestą užduotį ir 2019 m. sausio 17 d. parengė raštą, kuriame išdėstė sprendimą, kad tvirtinti Šeimyniškėlių piliakalnio šlaitus nėra jokios būtinybės.
„Tvarkybos darbų projekte numatomas šlaitų remontas, konservavimas, numatant šlaitų stiprinimo darbus. Pažymime, kad šiuo metu pagal turimus tyrimų duomenis piliakalnio remontui poreikio nėra, jo būklė stabili, o bet kokie darbai ir numatomos papildomos apkrovos, remiantis atliktų inžinerinių geologinių tyrimų išvadomis, kurias atliko geologijos, geotechnikos ekspertai, geologai, keltų grėsmę piliakalnio šlaitų stabilumui“, – rašoma rašte.
A. Giraitis Anykščių rajono savivaldybės administracijai nurodė, kad būtina rengiant medinės pilies statybų ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos projektą nesunaikinti šio kultūros paveldo objekto.
„Pažymime, kad 2018-02-14 išduotos projektavimo sąlygos Nr.EU-15 Projektui rengti. Jose numatyta viena iš sąlygų – projekte numatomi tvarkybos darbų sprendiniai turi atitikti atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, nepažeisti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių“. Manome, kad Projekte nesilaikoma šių rekomendacijų ir Projekto sprendiniai neužtikrina šio kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimo“, – rašo A. Giraitis.
A.Giraitis griežtai pasisako prieš Anykščių savivaldybės planus tvarkyti Šeimyniškėlių piliakalnį. „Kol nėra pakeistos piliakalnio vertingosios savybės, tol negalimi darbai, kuriais būtų pažeista šio piliakalnio kraštovaizdinė vertė. Taip pat pažymime, kad objektas yra Anykščių regioninio parko teritorijoje, Elmės kraštovaizdžio draustinyje, kuris įsteigtas „išsaugoti raiškų Elmės upelio slėnio ir Šventosios paslėnio kraštovaizdį, <…>, Šeimyniškėlių piliakalnį su jį supančiomis senovinėmis gyvenvietėmis ir senkapiais“. Atsižvelgiant į išdėstytą, manome, kad kol nebus pakeistos inžinerinių tyrimų dokumentuose nurodytos abejonės dėl galimų statybų bei nebus pakeistos objekto vertingosios savybės, tvarkybos darbų projektui negalime pritarti ir leidimo atlikti šio kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus negalime išduoti“.
,,Anykštai” A. Giratis sakė motyvus dėl Šeimyniškėlių pilakalnio išdėstęs raštu, o diskutuoti, reikia ar nereikia medinės pilies ant Šeimyniškėlių, nematąs pramės: ,,Dėl Tvarkybos darbų atlikimo mūsų skyriaus sprendimas yra aiškiai išdėstytas ir nėra ką daugiau komentuoti. Ką manau apie pilies statybas ant Šeimyniškėlių piliakalnio? Pasakysiu tiek – tai jau radot pinigų šioms statyboms?“
Polius teko ištraukti
Iš susirašinėjimo su Kultūros paveldo specialistais panašu, kad Šeimyniškėlių piliakalnis, toks, koks yra dabar, su papildomai nesutvirtintais šlaitais, paprasčiausiai neatlaikytų XXI a. projektuotojų sumanytos ,,a’lia” XIII amžiaus medinės pilies, todėl savivaldybė siekia gauti leidimą jo ,,sutvarkymui“, tai yra pakeitimui iš esmės(net veržiasi pakeisti kraštovaizdžio ir archeologijos vertingąsias piliakalnio savybes). Matyt planuojama statyti pilis bus nemenkas monstras.
Priminsime, kad prieš porą metų oponentams kikenant pilies statytojai turėjo iš piliakalnio traukti 66 dviejų metrų ilgio ,,varžtus“, turėjusius tapti medinės pilies pamatu, nes konstruktoriai nustatė, kad jie pilies neatlaikys.
2016 m. gegužės mėnesį Anykščių rajono savivaldybę valdę liberalai pasirašė sutartį dėl medinės pilies statybų su viešąjį statybos darbų pirkimo konkursą laimėjusia „Povilo Gurklio firma“. Konkurse dalyvavo 6 statybos darbus atliekančios įmonės, tačiau jau minėta organizacija pasiūlė mažiausią kainą – jai Savivaldybė turėjo sumokėti 309 000 Eur. Mažai žinomos firmos vadovas kupiškėnas, liberalų sąjūdžio dalyvis Povilas Gurklys tada džiaugėsi, kad anykštėnai jo įmonei patikėjo vienintelės Lietuvoje medinės pilies statybas.
Kadangi Šeimyniškėlių piliakalnis yra apsuptas gilios daubos ir prie pilies statybos vietos nebuvo kaip privažiuoti technikai, buvo net įrengtas laikinasis keliukas, kurį, baigus darbus, buvo ketinta išardyti. Laikinojo keliuko įrengimas, pasak savivaldybės, kainavo beveik 15 000 Eur.
Deja, vos prasidėjusios statybos 2017 m. pradžioje buvo sustabdytos dėl neva rangovų – „Povilo Gurklio firmos“ savivaliavimo. Meras K. Tubis tuomet kalbėjo, kad pasamdyta įmonė neapskaičiavo savo galimybių, ėmė vilkinti darbus, o ekspertams nustačius, kad atliekant statybos darbus buvo gerokai nukrypta nuo techninio projekto, Anykščių savivaldybė nutraukė darbų sutartį su kupiškėnų įmone.
P. Gurklio įmonė ant piliakalnio išgręžė 66 skyles ir suleido 2 metrų ilgio „varžtus“, ant kurių turėjo iškilti medinė pilis. Pagal techninį projektą ir buvo numatyta, jog bus 66 dviejų metrų gylio pamatų poliai, tačiau jie, kaip buvo numatę projektuotojai, turėjo būti gelžbetoniniai. Tačiau P. Gurklio statybininkai į skyles susuko varžtus primenančias konstrukcijas ir tik viršutinę jų dalį užliejo armuotu betonu. Ekspertai nustatė, kad tokie pamatai pilies neišlaikys, ir rajono vadovai nurodė P. Gurkliui išsilupti pamatus bei sutvarkyti piliakalnį. P.Gurklys taip ir padarė.
Iki šiol Anykščių rajono valdžia taip ir nerado įmonės, kuri imtųsi vykdyti šį projektą.
Jei ne Valdovų rūmai, pilis jau būtų stovėjusi „senų senovėje“
Dar 2004 m. Anykščių rajono savivaldybės taryba ir Pasaulio anykštėnų bendrijos taryba pasirašė deklaraciją dėl medinės pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų, taip pritardama pirmojo Anykščių rajono mero, istoriko Sauliaus Nefo idėjai Anykščiuose pastatyti XIII a. medinę pilį.
Vieni anykštėnai žinia apie pilies statybas džiaugiasi, nes bus naujas turistinis objektas, kiti piktinasi dėl rajono biudžeto lėšų švaistymo ir bet pačios idėjos – pilies muliažu bus sudarkytas piliakalnis.
2015 m. Anykščių rajonui pradėjęs vadovauti pirmasis tiesiogiai išrinktas meras Kęstutis Tubis itin žavėjosi ir palaikė pilies statybų idėją. Vos „apšilęs kojas“ naujame poste, meras K. Tubis vylėsi, kad iki 2017 m., kurie Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais, bus užbaigtas pirmasis Vorutos pilies statybų etapas. Tuomet, prieš beveik ketverius metus, meras svarstė, kad anksčiau pastatyti pilį Anykščiuose greičiausiai sutrukdė daug lėšų pareikalavusios Valdovų rūmų statybos Vilniuje.
Muziejininkai neinformuoti
Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, kurio darbuotojai prie Šeimyniškėlių piliakalnio rengia edukacinius užsiemimus, direktorius Antanas Verbickas, paklaustas, gal jau atėjo laikas rajone sumažinti piliakalnių skaičių, paverčiant Šeimyniškėlius tiesiog smėlio kalnu, kalbėjo: „Šeimyniškėlių piliakalnis yra labai svarbus mūsų krašto kultūros paveldo objektas. O apie vertingųjų savybių naikinimo planus nieko nežinau…“
Nieko nenutiko, kad reikėtų keisti jo vertingąsias savybes
Iš Anykščių kilęs archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela, beje, beveik dvidešimt vasarų tyrinėjęs Šeimyniškėlių piliakalnį, ne kartą yra kalbėjęs, jog tikimybė, kad ant Šeimyniškėlių piliakalnio stovėjusi legendinė Vorutos pilis, yra beveik šimtaprocentinė, ir pasisako už medinės XIII- XIV amžiaus pilies atstatymą.
Paklaustas, kuo Šeimyniškėlių piliakalnis yra ypatingas, archeologas kalbėjo: „Šis piliakalnis ypatingas tuo, kad tai yra grynas Viduramžių „produktas“ – įkurtas XIII a. iki tol negyvenamoje vietoje, kai dauguma kitų Lietuvos piliakalnių tuo laiku buvo tik atnaujinami senesniųjų piliakalnių vietoje.
Be medinės pilies materialinės kultūros pažinimo Šeimyniškėlių piliakalnio tyrimai svarbūs ir tuo, kad jų metu surinkta įvairių duomenų, patvirtinančių jo tapatinimą su Mindaugo laikų Vorutos pilimi, kas leidžia baigti užsitęsusias šios pilies paieškas“.
O gal užtenka tų piliakalnių ir galim vieną „paaukoti“ – paversti jį tiesiog paprastu kalnu ir pradėti pilies statybos darbus? Į tai dr. G. Zabiela sakė: „Kultūros paveldo objekto vertingosios savybės nėra laisvai ar lengvai keičiamos. Jas nustačius (Šeimyniškėlių piliakalniui – kraštovaizdžio ir archeologines) jos gali būti pakeistos (dažniausiai tik papildytos) tik naujų tyrimų ar kitokio objekto pažinimo metu arba visiškos išimties tvarka, jeigu objektas smarkiai sunaikintas ar sunyko (atsisakyta jų dalies). Šeimyniškėlių piliakalnyje nuo vertingųjų savybių nustatymo neatsitiko nieko tokio, dėl ko jas reikėtų koreguoti, o net ir kažką pakeitus, jis lieka saugomu objektu, nes piliakalnyje saugoma ne kokia nors viena vertingoji savybė, pavyzdžiui, kultūrinis sluoksnis, o jų visuma“.
Pilį būtų patogiau ir pigiau statyti prie Labirintų parko
Susisiekus su buvusia Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, dabar Panevėžio miesto vyriausiąja architekte Daiva Gasiūniene ir uždavus klausimą, ką ji mananti apie galimus Anykščių savivaldybės norus panaikinti Šeimyniškėlių piliakalnio vertingąsias savybes, telefono ragelyje kurį laiką buvo tylu.
„Manau, kad viską, ką galime išsaugoti, o ypač kultūros paveldo objektą – privalome visom išgalėm saugoti. Panaikinus vertybę nebelieka autento, nebelieka istorijos, viskas nebetenka prasmės. Tai kam tada ant piliakalnio, kaip beverčio daikto, statyti pilį ir dar vadinti Mindaugo laikų pilimi? Paradoksas – mokslininkai, atlikę Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimus, kalba apie tai, kuo šis piliakalnis yra ypač vertingas, nes manoma, jog čia stovėjo Vorutos pilis, o čia še tau – imkim ir panaikinkim jį kaip vertybę, kaip valstybingumo simbolį, o tada pastatykim naują pilį, bet vadinkim anų laikų. Jeigu jau Šeimyniškėlių piliakalnis praranda vertę, tai pilį siūlyčiau statyti turistams patogesnėje vietoje. Pavyzdžiui, kodėl nauja pilis negalėtų atsirasti prie Labirintų parko? Koks tada skirtumas, kur ją statyti… Man iš viso keista, kas paskutiniu metu vyksta Anykščiuose. Lyg audra ar uraganas koks būtų užsukęs. Jei pasitaiko kelyje medis – pjaunam, jei kalnas – griaunam. Gal kad rusų tankai galėtų pravažiuoti ar kad Anykščiai taptų nieko verta teritorija…“, – kalbėjo buvusi rajono vyriausioji architektė.
Socialdemokratai buvo „prieš“ pilį už biudžeto pinigus
Beje, 2016 m. rugsėjo mėnesį ant Šeimyniškėlių piliakalnio, dabar nuo pareigų laikinai nušalinto mero K. Tubio iniciatyva, buvo surengta iškilminga ceremonija, kurios metu Šeimyniškėlių piliakalnyje užkasta statybų pradžią ženklinusi kapsulė. Šioje ceremonijoje tada nepasirodė Anykščių socialdemokratai.
Lietuvos socialdemokratų partijos Anykščių skyriaus pirmininkas Dainius Žiogelis apie pilies projektą kalbėjo: „Mes, socialdemokratai, vieninteliai, kurie nenuėjom į šitą nelaimingą inauguraciją – kapsulės užkasimo ceremoniją. Labai užpyko K. Tubis ant mūsų… Be pinigų, be normalaus projekto, neturint finansavimo pradėti tokias statybas – kaip galima taip daryti? Todėl mes ir tapome vieninteliais idėjiniais priešais… Nežinau, čia Dievo rykštė, ar malonė, kad ta pilis taip ir nestovi… Mes tada kalbėjom – jeigu gaunat kitą finansavimą, bet ne iš rajono biudžeto, jeigu reikėtų prisidėti 20-30 procentų, tada galim susitikt. Štai Elmininkuose žmonės vos ne su ašaromis akyse klausia: tai sutvarkys tą kalną ar nesutvarkys?… Projektas nelaimingas, gruntas nelaimingas ir tikriausiai Saugotinos teritorijos pasakė, kad ten pilies nebus…“
Paklaustas, ar jis, kaip rajono Tarybos narys, žino apie Savivaldybės administracijos susirašinėjimus su Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentu dėl Šeimyniškėlių piliakalnio tvarkybos darbų projektų ir bandymų pakeisti piliakalnio vertingąsias savybes, D. Žiogelis sakė: „Gal pozicija ir žino ką, bet nuo mūsų, blogųjų socialdemokratų, visa informacija slepiama. Tik dabar, kai pavažinėjau į seniūnaičių sueigas rajone, situacija ėmė aiškėti. Kai vyko Anykščių seniūnijos seniūno ataskaita, R. Blazarėnas lyg ir prasitarė, kad čia jau bus nebelabai gerai su ta pilimi… O susitikime Elmininkuose irgi leido suprasti, kad yra nemažai problemų su šiuo projektu. Ir man, kai pamačiau šių metų rajono biudžetą, kuriame piliai skirta lygiai nulis eurų, viskas pradėjo aiškėti… Manau, kad jau ir taip išmesta labai daug pinigų…“.
Apie tokio svarbumo įvykius reikia tartis su bendruomene
LR Seimo narys nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Antanas Baura taip pat pasisakė prieš pilies statybas iš rajono biudžeto pinigų:
„Jeigu būtų skirtas finansavimas toks, koks buvo skirtas Lajų takui, kai iš 7 mln.litų tik 0,3 mln. buvo savivaldybės lėšos, dar ir žmonių nuomonės atsiklausus, gal būtų ir patrauklus objektas. Bet kad niekas tokių dalykų nežada finansuoti nei iš investicijų programų, nei iš kitokių fondų. Rajono biudžetui tai būtų nepakeliama našta. Juk kainuos ne tik pilies statybos, finansavimo reikės juk ir jos išlaikymui. Sakyčiau taip: traukinys, kuris prieš 10 metų ta kryptimi judėjo, dabar jau nuvažiavo ir, manyčiau, jau reikia užmiršti šį dalyką.
Ar jam teko girdėti, jog Anykščių rajono savivaldybė kreipėsi į Kultūros departamentą prašydama pakeisti Šeimyniškėlių piliakalnio vertingąsias savybes?
A. Baura sakė: „Gandų lygmenyje teko girdėti, tačiau, jeigu tai iš tikrųjų yra tiesa, tai Savivaldybė pasielgė labai negražiai. Man nesuprantama, kaip Savivaldybė gali prašyti tokių dalykų, juk jeigu jos prašymas būtų patenkintas, kuo aš labai abejoju, Šeimyniškėlių piliakalnis taptų eiliniu, niekuo neišsiskiriančiu kalnu. Jūsų minėtu atveju atrodytų, kad viskas vyksta slaptai, raštai siuntinėjami, planai kuriami, tačiau žmonės apie tai nieko nežino. O Šeimyniškėlių piliakalnis yra per daug vertingas daiktas, kad būtų į jį pasikėsinta – tai ir unikali istorija, kraštovaizdis aplink piliakalnį, reljefas – todėl tokie veiksmai tikrai yra netoleruotini. Kyla klausimas, į kurį atsakymą numanau – greičiausiai ir rajono Taryba nieko nežinojo apie valdžios užmojus. Bet gal nieko keista – žmogus, kuris įsivaizdavo, kad gali rajone elgtis taip, kaip nori, tokius dalykus ir leido…“
Voruta kaitino vaizduotę
Vorutos vardas Lietuvos istorijoje reikšmingas. Tačiau kur stovėjo legendinė Voruta, kurioje galbūt karalius Mindaugas priėmė popiežiaus pasiuntinius, atgabenusius jam karaliaus karūną?
Ši pilis minima Ipatijaus kronikoje, rašant apie 1250-1252 m. įvykius Lietuvoje: „Tautvilas <…> žygiavo prieš Mindaugą. Mindaugas pasirengė, bet nusprendė su jo pulkais nekariauti, įžengė į pilį, vadinamą Voruta“. Tai vienintelis Vorutos paminėjimas istoriniame dokumente. Vėliau šis – pilies? sostinės? – vardas niekur daugiau istoriniuose šaltiniuose neminimas.
Vorutos vieta domėjosi profesorius Eduardas Volteris, kalbininkas Kazimieras Būga. Šalia Anykščių esantis Šeimyniškėlių piliakalnis, greta kurio sruvo upelis Varius ir ošė Pavarių miškas, skatino spėliones, jog tai Vorutos pilies vieta. Rašytojas Antanas Vienuolis – _Žukauskas išplėtojo šią mintį ir apipynė ją legendomis.
Profesorius Zigmas Zinkevičius savo straipsnyje ,,Kur toji Varuta? “, išspausdintame 1991 metais laikraštyje ,,Voruta”, rašo :,,Tokio pavadinimo vietovės dabar nerandama. Pareikšta net keliolika spėliojimų. Ieškota senosios Lietuvos sostinės teritorijoje nuo Žemaičių krašto iki Naugarduko.”
Žymusis kalbininkas šiame straipsnyje svarsto:,,Atkreiptinas dėmesys į Mindaugo pilies pavadinimo užrašymą Ipatijaus kronikoje. Palyginę su kitų lietuviškų vardų rašymu istoriniuose šaltiniuose, turime konstatuoti, kad anuomet raide o buvo perduodamas ne dabartinis lietuvių kalbos balsis o, bet a, pvz., Troki – „Trakai“, Kovno – „Kaunas“, Mindovg – „Mindaugas“, Vivovt – „Vytautas“, Troideni – „Traidenis“ ir t. t. Atvirkščiai, raide a tada žymėjo lietuvių dabartinį o, tartą kaip ilgasis balsis a, pvz., Biršton – „Birštonas“, Vaka – „Vokė“, Treniata – „Treniota“ ir t. t. Taigi Ipatijaus kronikos Voruta ar bendrinis žodis voruta) lietuvių anuomet turėjo būti tariamas Varuta (varuta). <…> Bendrinių žodžių reikšmė gerokai įvairuoja, bet neretai būna susijusi su aptverta vieta (pvz., Varelis – „aptverta ganykla“), aptvaro elementais (plg. Varas – „kartis tvorai tverti“), taip pat jėga, prievarta, smurtu (plg. vara „jėga“), vandeniu (varus vanduo, „kuris lengvai verda“) ir pan. Taigi visai galimas dalykas, kad senovės lietuviai turėjo bendrinį žodį (varuta), reiškusį pilį ar įtvirtinimą, supamą vandens.”
Atrasta Mindaugo laikų Vorutos pilis?
Kur buvo pirmutinė Lietuvos sostinė ,,Voruta”, kurioje kartais užsidarydavo nuo priešų Mindaugas ir kuri minima vokiečių ordino kronikose, lig šiol istorikų ir archeologų buvo ginčo objektu. Vieni manė ją buvus Lietuvos pietuose – Liškiavoje ar Varėnoje, kiti – arti Vilniaus, Varnionyse. Istorikas Krzywickis ieškojo jos apie Ariogalą, o prof. E. Volteris tvirtino, kad ji turinti būti Ukmergės apskrityje. Ir štai pagaliau prof. E.Volteris mano atradęs Vorutos pilį Utenos (prieš karą – Ukmergės) apskrityje, Anykščių valsčiuje, Šeiminiškėlių kaimo laukuose, netoli pačių Anykščių, tarp Volupio ir Vorelio upokšnių. Dar ir šiandien tie du upokšniai tebeskalauja piliakalnio šonus ir tebėra žymės, kur senovėje būdavo jie užtvenkiami, kad apsuptų visą tvirtovę.
Galutinai surado ją, apžiūrėjo, nufotografavo ir apklausinėjo vietos žmones, liepos mėn. 28-29 dieną atvykęs iš Kauno prof. E. Volteris. Be to, apvažinėjo jis ir Latavos upelės apylinkes; mat toji upelė taip pat esanti minima vokiečių ordino kronikose, kad ,,Vorutos” tvirtovė buvusi ,,apud flumen Lettawa”, o Mindaugas, dovanodamas kardininkų ordinui ,,Dussetenn, Uschpolenn, Uttenn, Taurogenn” ir kitas šiaurės Lietuvos vietoves, dokumentą pasirašęs ,,in curia nostra Lettowen”.
Prof. E. Volteris mano, kad Šventosios ir Latavos trikampy, priešais Vorutą, buvęs ir didelis Mindaugo dvaras, ,,curia”. To dvaro vietovėje prof. surinko iš žmonių keletą iškasenų ir vieną labai meniškai iš titnago padarytą dantytą strėlės galą.
Prie pat ,,Vorutos” piliakalnio yra didelės senos kapinės, žmonių ,,kapanicomis” vadinamos. Tas kapines prieš karą kasinėjo dr. Basanavičius ir išsivežė į Vilnių daug iškasenų iš akmens ir bronzos gadynių.
Senieji žmonės ,,Vorutos” piliakalnį vadina ,,Varutės” kalnu, nes dvaro akmistrinė, vardu Varutė, tame kalne paslėpusi nuo maskolių dvaro brangenybes ir, niekam neparodžiusi tos vietos, mirusi. Prieš karą tą kalną knaisiojo kas norėjo: vieni ieškojo paslėptų turtų, kiti – archeologijos iškasenų ir niekas juo rimtai nesidomėjo ir nesirūpino. Buvo apaugęs krūmais, mišku, apgriuvęs ir niekam netinkąs. Bet išsiskirsčius Šeiminiškėlių kaimui į vienkiemius, naujakuriai iškirto krūmus, pasidarė ant piliakalnio užvažiavimus ir, aplyginę, apvalę viršūnę nuo senobinių plytų ir akmenų gruzdo, šiandien jį aria, akėja ir sėja, o žiemą piliakalnio požemiuose laiko supylę bulves!
Vieta apie ,,Vorutos” piliakalnį neapsakomai graži ir įvairi: tarp miškų, kalnų, slėnių ir daugybės upokšnių. Didesnis jų – ,,Varės”, anykštėniškai tariamas ,,Voris”.
Ant piliakalnio, pasak žmonių, esą tokių vietų, kur niekas neaugą ir tik dideliuose šalčiuose laikąsis sniegas, šiaip jis pleiskėmis ištirpstąs.
Rugiai ant piliakalnio jau nupjauti, bet vasarojus dar tebežaliuoja. Jį nuėmus piliakalnis vėl bus ariamas, akėjamas ir paruošiamas žiemkenčių sėjai.
Nuo ko tai priguli, turėtų pasirūpinti, kad tuo tarpu nors uždraustų jį arti ir kasti duobes bulvėms laikyti. Priguli piliakalnis vietos ūkininkams Grimašauskams.
A. Ž. [Antanas Žukauskas-Vienuolis]
Lietuvos aidas. 1935 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 176 (2439), p. 6.
