Anykščių rajono savivaldybei nepavykus ant Šeimyniškėlių piliakalnio pastatyti medinės pilies, šios idėjos puoselėtojai nenuleidžia rankų, ir jos kopiją bando sukurti ant Šeimyniškėlių piliakalnio priepilio.
Lygiai prieš 20 metų muziejininkų šiame kultūros paveldo objekte, kuriame jau yra pastatyti du mediniai apžvalgos bokštai ir siena, planuojama statyti dar vieną medinį bokštą.
Šis bokštas iškils kolektyvinio sodo namelio vietoje.
Planuojama statyti trečiąjį bokštą
Muziejaus laikinasis direktorius A. Verbickas „Anykštai“ pasakojo, kad naujas bokštas iškils daugiau nei prieš dvidešimt metų iš verslininko Vyganto Šližio įsigyto skypo su sodo pastatu vietoje, kuris stovi 1994 metais nustatytoje Šeimyniškėlių piliakalnio su papiliais ir gyvenviete teritorijoje. Į šią teritoriją patenka ir daugiau sodų bendrijoje stovinčių namų.
„Tas namelis buvo naudojamas mūsų inventoriaus bazei, ten darbuotojai šiek tiek prisiglausdavo. Atėjo eilė grįžti prie šito objekto“, – kalbėjo A. Verbickas.
Iš pradžių sodo namelį buvo sumanyta rekonstruoti, tačiau šių metų kovo mėnesio pabaigoje A. Verbickas Anykščių rajono tarybos nariams papasakojo, kad Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse bus statomas dar vienas bokštas.
„Tas man buvo labai svarbu, kad mes tą pasiektume, nes tada gausis taip, kad pravažiuojant keliu matysis du didžiuliai bokštai. Nes dabar buvo vienas bokštas, o kitas bokštelis“, – tuomet Anykščių rajono tarybos nariams kalbėjo A. Verbickas.
Muziejaus direktorius A. Verbickas sakė, kad trečiojo bokšto statybos dar yra derinamos su institucijomis.
Statyboms išleista apie 5 tūkst. eurų
„Anykštai“ laikinasis muziejaus direktorius A. Verbickas pasakojo, kad naujai statomas bokštas savo aukščiu prilygs dviems Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse jau suręstiems bokštams. Rekonstruojamo sodo namelio bei planuojamo statyti bokšto projekto autorė yra individualios įmonės vadovė Vilma Parochonkienė. Už projektavimo darbus jai sumokėta 1 tūkst. 800 eurų.
Pasidomėjus, kas atlieka sodo namelio rekonstrukciją ir bokšto statybas, laikinasis muziejaus direktorius A. Verbickas sakė, kad tai yra muziejaus darbuotojai – Šarūnas Miškinis ir Audrius Vingrys.
Naujasis Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekso statinys, anot A. Verbicko, statomas iš Anykščių krašto miškų medienos, kurią muziejus įsigijo iš miško savininkų kooperatyvo „Miško žemė“. Statyboms naudojama eglės mediena.
A. Verbicko skaičiavimais, už sodo namelio projektavimo darbus ir įsigytą medieną muziejus sumokėjo apie 5 tūkst. eurų.
„Visą laiką ieškome būdų, kad tas dalykas būtų padarytas kuo mažesnėm sąnaudom, nes norim, kad būtų pasiektas rezultatas“, – dėstė A. Verbickas.
Pasak A. Verbicko, sodo namelis rekonstruojamas ir bokštas statomas už muziejaus uždirbtas lėšas.
„Tai yra klasikinis dalykas, kad lankytojas atveža kažkiek pinigų ir juos palieka už bilietus, o tada kažkiek investuojama toliau į to objekto plėtrą. Virš 10 tūkst. lankytojų praėjusiais kalendoriniais metais šitoj Anykščių konkurencinėj aplinkoj, kur tiek daug objektų, tai nėra blogai“, – pabrėžė A. Verbickas.
Kuria „bendrą vaizdą“
Pasiteiravus, kokią funkciją atliks naujai pastatytas Šeimyniškėlių piliakalnio istorinio komplekso bokštas, A. Verbickas dėstė: „Kaip kiti bokštai ir tarp bokštų esančios galerijos, jos naudojamos ekspozicinėms erdvėms, rekvizito padėjimui. Žinoma, kad į naują bokštą bus galima ir užlipti. Iš vieno bokšto – puikus vaizdas į piliakalnį, iš kito vaizdas į tą lauką, kuriame galbūt vyko mūšis. Dar kartą kartoju – tai duoda visą bendrą vaizdą. Kai muziejus užbaigs šitą dalelę realizuoti, tai jau vidun įėjus – dvi sienos ir trys bokštai – jau yra tos nepastatytos ant piliakalnio pilies sumažinta kopija čia“.
Lankytojai mano, kad lankosi pilyje
Laikinasis muziejaus direktorius A. Verbickas kalbėjo, kad į Anykščius atvykstantys kai kurie lankytojai, kurie yra girdėję, kad ant Šeimyniškėlių piliakalnio bus statoma medinė pilis, apsilankę Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse mano, kad tai ir yra toji planuota pastatyti medinė pilis.
„Žinot, ir mes nelabai orientuotumėmės, jei kažkur kitam Lietuvos krašte kalbėtų, kad stato pilį, o paskui jos nestato, nes ten su pamatais neaišku ar vėl kas. O čia lankytojai atvažiuoja ir žiūri – stovi. Aišku, kaip sakoma, galima pasijuokti, bet taip yra“, – sakė A. Verbickas.
Galbūt iškils ketvirtasis bokštas
Pasidomėjus, ar kada nors planuojama Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse statyti ir ketvirtąjį bokštą, laikinasis muziejaus direktorius A. Verbickas neatmetė, kad jis gali iškilti.
„Muziejaus pirminiame sumanyme, kad jeigu pavyktų, tai būtų trys bokštai, o čia ta ketvirtojo kampo vieta, taip, galėtų likti bokštui. Gal ateis ta diena, kai norės koks verslininkas ne tik bokštą pasistatyt, bet jame paslaugas kažkokias teikti“, – pasvajojo A. Verbickas.
Laikinasis muziejaus direktorius A. Verbickas dėstė, kad kitas Šeimyniškėlių piliakalnio istorinio komplekso etapas – virtualioji realybė.
„Tie dalykai padėtų ateityje pilies gyvenimą kita forma pateikti. Tai įvairūs virtualūs akiniai ir kiti panašūs dalykai“, – pasakojo A. Verbickas.
Supažindina tik su archeologinių radinių kopijomis
„Anykštai“ pasidomėjus, ar Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse lankytojai gali apžiūrėti bei susipažinti su Šeimyniškėlių piliakalnio archeologiniais radiniais, A. Verbickas atskleidė, kad jie saugomi muziejaus saugykloje.
„Taigi supraskit, tų radinių iškasta labai nedaug. Ir tų radinių kopijos padarytos. Jos yra eksponuojamos, ir jas netgi į rankas gali paimti piliakalnio ekspozicijų lankytojai. Jeigu originalas, koks nors žiedelis, tai jis už stiklo guli, ir viskas, o čia net ant piršto užsimauna, kad palygintų. Pavyzdžiui, molinis puodas sveikas atrastas vienas. Mūsų muziejaus darbuotoja Skaidrė Račkaitytė yra padariusi to puodo kopijas, ir tas kopijas žmonės netgi gali įsigyti. Čia yra nepalyginamai efektyvesni dalykai, negu po stikliniu gaubtu būtų padėta dešimt radinių“, – aiškino A. Verbickas.
Ruošiamasi įrengti tualetą
Gegužės mėnesį pasibaigė vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbų Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Šeimyniškėlių piliakalnio teritorijoje viešasis pirkimas. Kas jį laimėjo, kol kas dar neskelbiama.
Šioje teritorijoje ruošiamasi pastatyti lauko inžinierinius tinklus (vandentiekio ir nuotekų), sudarant galimybes apžvalgos bokšte įrengti buitines sanitarines patalpas.
Vandentiekio įvadą numatyta įrengti nuo esamų vandentiekio tinklų, buitines atliekas numatoma išleisti į esamus centralizuotus tinklus.
2022 metais iš Anykščių rajono savivaldybės biudžeto muziejinių ekspozicijų plėtrai buvo skirta 20 tūkst. eurų. Muziejaus direktorius A. Verbickas sakė, kad už dalį šių lėšų buvo finansuotas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbų projekto parengimas, o likusias lėšas, kaip leido suprasti pašnekovas, muziejus panaudos šių tinklų įrengimo darbams. Tiesa, kiek jie kainuos, A. Verbickas atsakyti dar negalėjo.
Sanitarinį mazgą numatyta įrengti po komplekse įrengta stogine.
„Dabar gyvename su plastmasiniu kilnojamu tualetu. Iš principo taip gal ir dar galima gyventi, bet žiūrint į lankomus objektus, perspektyvą, vis tiek turistiniuose objektuose lankytojai randa patogumus“, – apie būtinybę įrengti sanitarinį mazgą kalbėjo A. Verbickas.
20 tūkst. eurų – ne vienintelė Anykščių rajono savivaldybės biudžeto „injekcija“ į Šeimyniškėlių piliakalnio istorinį kompleksą.
„Anykštai“ pasidomėjus, kiek į kompleksą investuota biudžeto lėšų per paskutinius trejus metus, Anykščių rajono savivaldybė priminė, kad 2021–2023 metais iš kultūros paveldo objektų išsaugojimo ir pritaikymo priemonės Šeimyniškėlių piliakalniui su papiliais ir gyvenviete panaudota 3 tūkst. 500 Eur. Už šiuos pinigus atlikti medinių skulptūrų restauravimo-konservavimo bei eroduojančio piliakalnio šlaito dalies tvarkybos darbai.
Kas yra butaforija?
Į replikas, kad šalia Šeimyniškėlių piliakalnio kuriamas istorinis kompleksas tėra butaforija, laikinasis muziejaus direktorius A. Verbickas atsakė: „Kas tai yra butaforija? O tai Valdovų rūmai irgi yra butaforija, nes juos pastatė taip žmonės 20 amžiaus pabaigoje – 21 amžiaus pradžioje, kaip įsivaizdavo. Dabar šitas objektas gyvena, turi savo veiklas ir, ko gero, kai nebeliks tų, kurie atsimena, kaip čia statė, naujoji karta žiūrės, kad čia taip ir buvo. Praeitą savaitę su buvusiu Trakų pilies direktoriumi apie tuos dalykus kalbėjom. Juk kai šeštajame dešimtmetyje atstatinėjo Trakų pilį, tai irgi viskas padaryta taip, kaip įsivaizdavo, kiek buvo matę iš kažkokių graviūrų. Ir viskas. O mums, kokią dabar radome, tai mums atrodo, kad ji kitokia ir nebuvo. Kas yra replika ir dėl eksponatų? Jeigu pasižiūrėjęs specialistas neatskiria, ar čia originalas, ar čia kopija, na, tai ką tai reiškia? Puikiai atsimenu, kaip ant piliakalnio žurnalistė Prezidento Valdo Adamkaus paklausė, kokia jo nuomonė apie pilies atstatymą. Ir Prezidentas ją iš karto pataisė, kad ne atstatyti, o pastatyti taip, kaip ją įsivaizduoja šio laiko mokslininkai bei architektai.“
Kompleksas mini sukaktį
Laikinasis muziejaus direktorius A. Verbickas kalbėjo, kad lyginti tai, kaip medinė pilis būtų atrodžiusi ant Šeimyniškėlių piliakalnio ir tai, kas dabar daroma Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse, – išoriškai nesulyginami dalykai.
„Bet muziejus jautė pareigą daryti tai, ką gali, darė ir tebedaro“, – sakė A. Verbickas.
Beje, šių metų gegužės 1 dieną sukanka lygiai 20 metų, kai Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse padėtas pirmasis apžvalgos bokšto rąstų vainikas. Į šią ceremoniją tuometinis Anykščių rajono meras Darius Gudelis buvo pakvietęs Vilniaus mero pareigas ėjusį Artūrą Zuoką.
Priminsime, kad 2004 metų liepos mėnesį prezidentas Valdas Adamkus, Anykščių rajono savivaldybės tarybos bei Pasaulio anykštėnų tarybos nariai šalia Šeimyniškėlių pasirašė deklaraciją dėl pilies statybos.
Antrasis bokštas Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse iškilo 2017 metais.
Vyksta keista plėtra
Anykščių muziejui ketverius metus vadovavęs, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje direktoriaus pavaduotoju strateginiam planavimui, investicijoms ir plėtrai pareigas ėjęs bei kartu Vilniaus paveikslų galerijos vadovu 26 metus dirbęs kultūrologas, Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys Vytautas Balčiūnas išsakė nuomonę, kas teritorijoje prie priepylio iš esmės yra negerai, ir ką reikėtų daryti iš tikrųjų.
„Pasaulio muziejų praktika yra išgryninusi modelį, kaip įtaigiai aktualizuoti archeologų ištirtus unikalius objektus, kaip pristatyti surastus autentiškus radinius, kaip muziejinėmis formomis jais sudominti visuomenę: šalia valstybės saugomų ištirtų objektų statomi Lankytojų aptarnavimo centrai, kurių svarbiausia erdvė – surastų radinių nuolatinė ekspozicija, kurioje pristatomi restauruoti autentiški artefaktai. Kartu su jais sukuriama istorinė to laikotarpio dekoracija, kuri lankytojams leidžia įsivaizduoti buvusį gyvenimą: žmones, jų aprangą, karybos formas, buitį ir kt. Šį modelį Lietuvoje puikiai įgyvendina Kernavės piliakalnius ir prie jų buvusį Traidenio laikų miestą – Lietuvos sostinę – pristatantis muziejus su ekspozicija, edukacinėmis ir renginių erdvėmis, iš kurių vykdomos ekskursijos ir edukacijos po archeologų ištirtas istorines Kernavės vietas. Puikus pavyzdys Anglijoje – Andoverio muziejus pristato Danebury geležies amžiaus gyvenvietę, ir jo ekspozicija stebina amatų (ypač audimo ir odos) artefaktų pateikimu tiek nuolatinėje ekspozicijoje, tiek edukacijose, tiek rengiamais užsiėmimais su to laiko kostiumais archeologinių radinių vietovėje.
Labai gaila, kad šiuo puikiu pasauliniu muziejų modeliu Anykščiuose nepasinaudota, o muziejaus sukurtas šalia priepilio esantis vasarinis atraktyvus centras su istorinės pilies imitacija neturi svarbiausių dviejų būtinųjų elementų: nesukurta ir neveikia nuolatinė Šeimyniškėlių piliakalnyje surastų radinių ekspozicija, kuri suteiktų lankytojui istorijos tikrumo pojūtį (radiniai saugomi muziejaus saugykloje Muziejaus gatvėje ir visuomenei nuolat nerodomi, kaip neeksponuojami ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaro teritorijoje prie Anykštos surasti radiniai) ir iš muziejaus centro šalia priepilio nerengiamos edukacijos ant piliakalnio, panaudojant ten vykusių kovų ir kitų įvykių imitavimą su istorinių kostiumų, ginklų ir kitos atributikos kopijomis ir dekoracijomis. Kadangi pastatyti mediniai statiniai pradėjo irti, ir juos jungiančios konstrukcijos dalys jau buvo nugriuvę ir dabar stovi paremtos rąstais, tai reikia ne statyti dar vieną imitacinį bokštą – simuliakrą, o iš esmės suprojektuoti kokybišką Lankytojų priėmimo centrą iš naujo, kad jis atitiktų būtinus muziejaus reikalavimus ir turėtų nuolatinę ekspoziciją su edukacijų, renginių erdvėmis ir istorizuotų išvykų ant piliakalnio pasiūlą. Labai gaila, kad A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus nėra Pasaulio muziejų organizacijos ICOM Lietuvos skyriaus narys, nedalyvauja ICOM veikloje, nors visa Lietuvos muziejų teisinė sistema susieta su ICOM mikroklimato ir kitais standartais, o teikiamos ICOM rekomendacijos leidžia muziejui pilnavertiškai atsinaujinti. Kadangi absoliuti dauguma visų lygių mūsų muziejų yra ICOM Lietuva nariai (taip pat šioje organizacijoje yra ir Anykščių menų centras), tai Anykščių muziejui gyvybiškai būtina dalyvauti pasaulio muziejų tinkle ir remtis jo sukaupta patirtimi. Jei Šeimyniškėlių piliakalnio Lankytojų aptarnavimo centras veiktų kūrybingai pagal ICOM išgrynintą modelį, Anykščiai turėtų ypač patrauklų ir vertingą muziejinį objektą. O kol kas vyksta keista plėtra pilį imituojančiame aptvare planuojant pastatyti dar vieną bokštą, kuris galbūt yra žlugusio pilies atstatymo ant piliakalnio vykdytojų beprasmė ambicija. Ką labiausiai dabar reikėtų daryti, tai nekilnojamojo paveldo įstatymu saugomoje Šeimyniškėlių piliakalnio teritorijoje būtina skubiai užgydyti kultūrinę žaizdą – išmontuoti per saugomą teritoriją neteisėtai nutiestą link piliakalnio žvyrkelį. O kol nėra su profesionaliais muziejininkystės ekspertais permąstyta Šeimyniškėlių piliakalnio Lankytojų aptarnavimo centro samprata ir jis nesuprojektuotas, tol tikėtis kokybiškos plėtros nėra pagrindo“, – komentavo V. Balčiūnas.
Jokių bokštų statybų nederino
„Anykšta“ Kultūros paveldo departamento Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vedėjo Arūno Giraičio taip pat teiravosi, ar Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse ant buvusio kolektyvinio sodo namelio renčiamas dar vienas bokštas turi kokią nors paveldosauginę reikšmę, ar tiesiog yra paprasčiausias kičas.
„Jeigu ant sovietinio pastato stato bokštą, tai kokia čia problema? Jokių problemų nėra. Kam dar kelt bangas dėl kažko? Nelabai suprantu. Jeigu jūs kažką norite rašyt, ieškokit teigiamų, o ne kažkokių neigiamų dalykų“, – kalbėjo A. Giraitis.
Po pokalbio su A. Giraičiu „Anykšta“ elektroniniu paštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Panevėžio – Utenos teritorinis skyrių ir teiravosi, ar muziejus su įstaiga derino trečiojo bokšto statybas Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse.
„Panevėžio – Utenos teritorinis skyrius nederino jokių bokšto statybų Šeimyniškėlių piliakalnio teritorijoje“, – informavo vyriausioji specialistė Kristina Jonikienė.
Ar reikia panaikinti laikinąjį kelią?
Iki šiol apie pradėtas medinės pilies statybas primena ant Šeimyniškėlių piliakalnio nutiestas laikinasis kelias, kuris nutrūkus statyboms nepanaikintas.
„Anykšta“ teiravosi Kultūros paveldo departamento Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vedėjo Arūno Giraičio, ar šis laikinasis kelias turėtų būti panaikintas.
„Jeigu statys pilį, tai nereikia naikint, o jei nestatys, tai gal reikia kažką tvarkyt. Nežinau, kaip sakyt, nėra svarbu dabar, nes jau vis tiek ten pastatytas, ir nieko nepakeisi. Jeigu, kai pilį statė, nebuvo darkoma, tai ir dabar nedarkoma. Manau taip. Galima viską sutvarkyt, bet tada reikia viziją turėt“, – sakė A. Giraitis.
Medinės pilies statybos buvo nutrauktos
Priminsime, kad 2016 metais Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio iniciatyva ant Šeimyniškėlių piliakalnio buvo paskelbta, kad pradedamos medinės pilies statybos. Tuomet skaičiuota, kad pirmajam pilies statybų etapui gali tekti išleisti maždaug 1,5 mln. eurų. Bendrovė „Povilo Gurklio firma“ buvo pradėjusi statyti pilį, į Šeimyniškėlių piliakalnį buvo suleista per 60 pamatų polių, bet nukrypus nuo techninio projekto, sutartis nutraukta ir statybos tyliai nutrūko.
2019 metais tuometinis Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius pranešė, kad medinė pilis nebebus statoma, nes tai savivaldybei taptų per didele finansine našta.
gal valstietis meras su pavaduotoju sumąsttė valdišką ekaloginį savivaldybės gyvulių ūkį įsteigti ir darbo vietas įkurt. Matyt stato tokias pašiūres, tinkamas avims prisiglaust nuo kaitras, vištoms dedeklėms su gaidžiu bokštelis bus su laktomis, aptvarai arkliams muziejiniams, gal ir bičių aviliai ten bus įkurdinti… Girdėjom, kad pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Regioninio parko direkcija dėl bendro projekto. Tai tikriausiai bus ir tos avys kaip piliakalnio šlaitų žolės graužėjos ir miesto turistų pritraukėjos, o muziejus ir toliau teiks visokių istorinių žaidimų parodymo paslaugas ten. Ir esamas žvirkelis pravers dėl reikalingos technikos į ūkio centrą privažiavimo, kai veterinoriui reikės apžiūrėti ar prieauglį išvežti į komunalinio valdomą valstiečių turgų mieste.
Taigi, laukime skelbiamo konkurso savivaldybės gyvulių ir žemės ūkio parodomojo centro direktoriaus pareigoms ir kitų valstietiškų darbo vietų užėmimui.
Visiems viskas čia gerai. Net Kultūros paveldo valdininkui gerai, tai ir paplokime!
Mane apstulbino Varbicko išvedžiojimai apie tai, kad archiologinių radinių kopijos, dailininkės S. Račkaitytės padarytos, yra geriau už originalius radinius, kad iškastų vertybių rodyti nereikia, kad ant lauko statoma sumažinta medinės pilies butaforija yra tokia kaip Trakų pilies ar Valdovų rūmų, kurie atstatyti ant tikrų pamatų ir išlikusios ikonografijos bei gausybės radinių ir negali būti taip lyginami ir taip vertinami. Tokie pono teiginiai tiesiog kompromituoja direktorių ir visą muziejų, nes iš esmės prieštarauja muziejininkystės pagrindams ir yra visiškos saviveiklos lygio. Dar vienas klidesių pliūpsnis – pono A. Giraičio, kuris, užuot kalbėjęs teisės aktų nustatytų reikalavimų kalba, kad nei piliakalnio, nei priepilio teritorijoje jokių statybų būti negali, o neteisėtai nutiestas žvirkelis turi būti išmonuotas, papaistė, kad „„Jeigu statys pilį, tai nereikia naikint, o jei nestatys, tai gal reikia kažką tvarkyt. Nežinau, kaip sakyt, nėra svarbu dabar, nes jau vis tiek ten pastatytas, ir nieko nepakeisi. Jeigu, kai pilį statė, nebuvo darkoma, tai ir dabar nedarkoma. Manau taip. Galima viską sutvarkyt, bet tada reikia viziją turėt“, – sakė A. Giraitis.
Matot, iš Europinių fondų atseikėti neįmanoma. Labai jau didelė kontrolė ir atsiskaitymai už kiekvieną smilkmeną
Ir keista, ir graudu. Tokios nesąmonės dedasi, o niekam nerūpi paprasčiausiai pasidomėti. Viena vertus, kad ir kokią nesąmonę sugalvotų dabar jau laikinasis, bet iš tikro amžinasis direktorius, viskas leidžiama, toleruojama. Net kultūros paveldas galimai leidžia ir prisideda prie šios gražios vietos, dabar jau buvusios gražios darkymo. Vietos lygmens specialistai net nesuvokia, kokį kičą organizuoja. Tuoj bus gėda pasakyti, kad esi iš Anykščių. Nesibaigiantys kliedesiai apie pilį, pilis. Tiesa paprasta. Piliakalnis sudarkytas, bereikalingų kelių pridaryta, malkų krūvų pridėliota. Kiek buvę galimų finansinių galimybių protingai ir profesionaliai atskleisti Šeimyniškėlius, nepasinaudota. Kas gali paneigti piktus kėslus?
Tikra tiesa.Nepaneigiama.Piliakalnus sudarkytas.Kas nubaus darkytojus.Pinigai kvapo neturi…
Daug ti unt laikraščia garodyja visakiū ponū makaronū ir net valdininkas iš Kulūras ir visokiū paminklū ir jū vietū apsaugas ministerijas departamentą atsiliepia ir jakiū poperiū dėl šitą mikitą mūsū rajoną tarybas naria soda namelia perstatyma iki muziejaus bakštelia su nauju išveti neraikalauja- tai ir kvit neraikia makėt užu tai.
Raijkia tik runkū paspaust muziejaus viršininkui ir paprašyt kad mera kamandas patarėjai viskū sužiūrėtū ir laiku patagrapijas unt sienas fb pre savivaldybes ir Anykščiū naujienū pridėtū.
Mįsliu jak prades turistai na latviū sienas ciūgliais ait unt Anykščius tai gal ir Svedasys centrines gatves šalygatvį sutars meras su kuo padaryt. Čia gi galma irgi atadaryt turizmū ir Svedasū giras pasiūlyt pakeleiviam.
Anas tuo čėsu su patarėju ir seniūni na Vešintū grįžt turėtū iš vaišiū Latvijas braliukū. Mįsliu gal sustas ir Svedasys arklius pagirdyt ir palingvu iki statamas pilalas bokštelia partrauks unt sava valdyma rezidencijas tinai.
Patiktų tas bokštas. Gražu, šlovinga, karinga nuotaika apima. Arkliai, žirgai, kariuomenė. Visi pakilia nuotaika žygiuoja, dainuoja, kovoja. Priešas ateina nuo Svėdasų. Todėl ne visvien svėdasų jadzei. Nupils, persmeigs kokia ietimi. Kaip kine.
Pasirodo darbininkai net du.Tai kokie jų etatai iš tikrųjų.Dar ekskursijas veda .Na,kur Tėvynė pasiūs.O tualetas baisūs.Kiek žmonių praeina.Gėda prieš svečius.
Sertifikuoti už tai. Abu su aukštuoju mokslu.
Tai daug talentingų žmonių dirba.Ne kiekvienas galėtų jaunas dirbti.Ir nedirbtų.Kita karta.Protingų.O kur dėtis prieš tampant senjoru.Bet ir sveikatos reik,kad ir sertifikuoti .
pagal pateiktą straipsnyje informaciją čia ir Svedasų Jadzei bus aišku, kad savivaldybės įstaigos vykdomi stybos -rekonstrukcijos darbai neturint nei statybos darbų specialisto, oficialiai registruoto kaip atsakingo už objekte vykdomus darbus, nei projekto suderinimo su valstybinėmis institucijomis, kurių kontrolės teritorijon patenka objektas, belieka laukti šio burbulo sprogimo kaip buvusiam merui su TVIC tubingo statybos istorija.
Ar kam iš valstybės tarnautojų, valdininkų, politikų ir rajoną valdančių 4-ų solidžių vadovų dėl to rūpi? Ar viskas tuo nerašytu savivaldybėje veikiančiu principu- savi tarp savų pasitarę ir nutarę veikia kaip sovietiniame kolūkyje. Deja, baudas už pažeidimus sumokės rajono mokesčių mokėtojai iš Anykščių rajono savivaldybės tarybos valdomo biudžeto sąskaitos, o ne iš tiesiogiai atsakingų asmenų asmeninės kišenės.
Laukite tęsinio anykšta.lt