Sausio 29-ąją, penktadienį, A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame name-muziejuje anykštėnams bus pasiūlyta unikali proga pažvelgti į giliausią mūsų krašto praeitį, kokia tik atsispindi rašytiniuose šaltiniuose.
Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ ką tik išleido Anykščiuose užaugusio istoriko Tomo Baranausko sudarytą dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“, į kurį įtraukti seniausiai Anykščių krašto praeičiai svarbūs Lietuvos karaliaus Mindaugo ir vėlesnių laikų (iki XIV a.) dokumentai. Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba, šalia – jų vertimas į lietuvių kalbą, be to, pateikiamos jų originalų nuotraukos iš Berlyno, Krokuvos ir Stokholmo archyvų.
Seniausias dokumentas, aprašantis Anykščių rajono vietoves, yra Mindaugo aktas, kuriuo 1255 m. spalio mėnesį Sėla dovanojama Vokiečių ordinui. Jame minimos bent dvi Anykščių krašto vietovės – Taurožė (dabar – Lašinių kaimas prie Taurožės upelio Ramuldavos girioje) ir Maleišiai – Svėdasų seniūnijos kaimas. Šis aktas jau yra žinomas Lietuvoje, mat 2003-aisiais, minint Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, buvo atvežtas eksponuoti į Vilnių iš Berlyno, kaip „svarbiausia išsaugota ir šiandien žinoma istorinė relikvija, susijusi su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu“. Ta proga jis buvo komentuojamas, fotografuojamas, apsvarstytas paties akto ir prie jo prikabinto antspaudo autentiškumas. Ar tikrai tai Mindaugo antspaudas? Šis klausimas nagrinėjamas ir leidinyje „Sėlos aktai“.
XIV a. antrojoje pusėje, kuomet Vokiečių ordinas vėl ėmė galvoti apie Sėlos užkariavimą, atsirado dar trys reikšmingi Sėlos aprašymai: du Mindaugui priskiriami suklastoti Sėlos dovanojimo aktai ir anoniminis Sėlos ribų aprašymas, datuojamas 1392 m. Šie aktai, nors juose iš esmės tik bandoma rekonstruoti XIII a. Sėlos ribas pagal jau gan miglotą savo meto supratimą, yra reikšmingi dokumentai, papildantys sėliškų vietovardžių aruodą ir mūsų žinias apie šį kraštą. Pavyzdžiui, iš anoniminio Sėlos ribų aprašymo sužinome Sėlos paribyje buvusį Latavos (Lettow, dabar – Palatavys Troškūnų seniūnijoje) piliakalnį, kuris gali būti susietas su Mindaugo karūnavimo vieta. Pro jį tekantis Latavos (Lettowiae) upelis minimas ir suklastotuose Mindaugo aktuose.
Dokumentų rinkinys „Sėlos aktai“ – tai projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ tęsinys. Vykdant šį projektą, 2014 m. jau buvo išleistas panašus dokumentų rinkinys „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“. Šio projekto rėmuose taip pat vyksta senųjų dokumentų pristatymai tose vietose, apie kurias jie kalba, o vietos muziejams dovanojamos didelio formato dokumentų fotokopijos.
Tad ir sausio 29 d., penktadienį, 10 val. 30 min. „Sėlos aktai“ bus pristatyti Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje. Rinkinio sudarytojas T. Baranauskas renginio metu skaitys paskaitą „Anykščių kraštas nuo Mindaugo iki Vytauto“, bus pirmą kartą parodytos originalių Latavos praeitį menančių dokumentų fotokopijos.