Senųjų partijų atstovai Anykščiuose seniai nelaimi („Anykšta“, Nr. 77, 2016-10-01)

Spalio 9-ąją bus renkamas septintasis Lietuvos Seimas. Pirmą kartą Anykščiai savo Seimo narį rinks kartu su Panevėžio rajono gyventojais. Tačiau, kaip ir per ankstesnius šešerius Seimo rinkimus, kai parlamentarą rinkdavome drauge su kupiškėnais, Anykščių rajono rinkėjų „svoris“ bus lemiamas.
Anykščių-Panevėžio apygardoje yra 32 tūkst. 572 rinkėjai: 24 tūkst. 583 anykštėnai ir 7 tūkst. 989 Panevėžio rajono gyventojų.

Kupiškio praradimas 
nenaudingas Ričardui
Sargūnui…

Darbo partijos atstovas Ričardas Sargūnas – vienintelis iš šių metų kandidatų 2012 metais varžėsi Anykščių –Kupiškio apygardoje ir tapo rinkimų nugalėtoju. Kiti šeši kandidatai mūsų apygardoje varžysis pirmą kartą. Todėl kandidatų galimybių vertinimas įmanomas tik pagal partinę „liniją“.
R. Sargūnas antrajame ture 2012 metais įtikinamai (59,25 proc. prieš 40,75 proc.) įveikė konservatorių Joną Šimėną. R. Sargūnas akivaizdžiai laimėjo ir pirmąjį turą, surinkęs 20,23 proc. balsų. J. Šimėnas pirmajame ture gavo 14,03 proc. Trečiąją vietą užėmė Liberalų sąjūdžio kandidatas Kęstutis Tubis (13,04 proc.), ketvirtąją – „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Vytautas Galvonas (12,91 proc.), penktąją – socialdemokratas Alvydas Žala (11,98 proc.), šeštąją – „valstietis“ Vidmantas Paliulis (10,18 proc.).

Su respublikonų partijos vėliavą ėjęs buvęs socdemas Leonas Alesionka gavo 6,79 proc., liberalcentristė – Jūratė Griciūtė – 4,35 proc., „Drąsos kelio“ atstovė Rasma Buzienė – 4,05 proc. Dar trys kandidatai: Tomas Baranauskas, Rosvaldas Gorbačiavos ir Aurelija Kairienė – kartu surinko tik kiek daugiau nei 2 procentus balsų.
2012 metų Anykščių-Kupiškio apygardą išskaidžius geografiškai Anykščių miestas balsavo už a.a.V. Galvoną (19,58 proc.). Mieste K. Tubis buvo antras (15,44 proc.), J. Šimėnas (13,48 proc.) – trečias, R. Sargūnas (13,07 proc.) tik ketvirtas. Anykščių rajone (be miesto) laimėjo R. Sargūnas (24,04 proc.). Po jo liko K. Tubis (15,26) ir J. Šimėnas (14,99 proc.). Jei ne kupiškėnų balsai, į antrąjį turą būtų išėjęs R. Sargūnas ir K. Tubis. Tačiau Kupiškio rajone liberalų kandidatas patyrė visišką fiasko, gavo tik 150 (4,15 proc.) balsų. Kupiškėnai stipriausiai palaikė kraštietį V. Paliulį (27,84 proc.). Solidžiai Kupiškio rajono apylinkėse balsų surinko ir R. Sargūnas (21,15 proc.). J. Šimėnas Kupiškio rajone liko trečias, gavo 15,72 proc. balsų, bet jų užteko, kad iš antrojo turo išstumtų K. Tubį.
Kupiškio rajono Subačiaus seniūnijos seniūnas V. Paliulis savo rajone buvo remiamas kaip saviškis, o R. Sargūno pelnyti balsai laikytini jo asmeniniu arba partijos įdirbiu. Taigi, regis, Anykščių-Kupiškio apygardos panaikinimas, prarandant Kupiškio rinkėjus, teoriškai labiausiai nenaudingas darbiečiams, o labiausiai palankus liberalams, kurie Kupiškio rajone buvo visai beviltiški.

… bet Panevėžio jungimas
R. Sargūnui palankus

10 Panevėžio rajono rinkimų apylinkių, kurios dabar bus Anykščių-Panevėžio apygardos dalimi, 2012 metais priklausė Aukštaitijos apygardai ir balsavo su dalimi Panevėžio miesto. Aukštaitijos apygardoje pirmąjį turą laimėjo „darbietis“ Rimantas Trota (19,79 proc.), nežymiai aplenkęs socdemą Domą Petrulį (19,33 proc.) Antrajame ture D. Petrulis R. Trotą įveikė ir tapo Seimo nariu.
Iš 10 mūsų apygardai priskirtų Panevėžio rajono apylinkių 2012 metais net 7 daugiausiai balsų surinko „darbietis“ R. Trota. Kai kur jis laimėjo nežymiai, kai kur triuškino varžovus. Vis dėlto akivaizdu, kad R. Sargūnas, praradęs už jį gerai balsavusį Kupiškio rajoną, gavo jam taip pat palankias Panevėžio rajono apylinkes.
„Valstiečių“, socdemų ir konservatorių elektoratas 2012 metais mūsų apygardai dabar priskirtose apylinkėse buvo panašaus dydžio, šios partijos dalinosi 2-4 vietomis. 2012 metais Aukštaitijos apygardoje kandidatavęs liberalas Dalius Dirsė kaimuose ir miesteliuose nebuvo labai pastebimas. Iš „gautų“ 10-ies Panevėžio rajono apylinkių pati svarbiausia yra Velžio. Joje yra net 2 449 rinkėjai. Pagal rinkėjų skaičių tik dvi Anykščių miesto apylinkės – Senamiesčio ir Liūdiškių – yra didesnės, o Ažupiečiuose ir Janydžiuose rinkėjų gerokai mažiau nei Velžyje. Tačiau 2012 metais Velžio rinkėjai „į vienus vartus nemušė“ – už socdemą ir konservatorių balsavo po 19 proc., už „darbietį“ – beveik 16, už liberalą – 11, už „valstietį“ – mažiau nei 10 proc. rinkėjų.

Mįslė – Vytauto Galvono
elektoratas

Tikėtina, bent jau taip turėtų būti, kad Panevėžys gerai balsuos už „valstietę“ Gretą Kildišienę. Juk ji yra vienintelė panevėžietė. Taip pat tikėtina, kad Panevėžio rajonas bus palankus konservatoriui Sergejui Jovaišai. Na, žinoma, tiek, kiek apskritai pakankamai kairiųjų pažiūrų regionas gali būti palankus dešiniesiems… Tačiau plačiajai visuomenei žinomam buvusiam krepšininkui bent jau nereikėjo nuo nulio prisistatinėti panevėžiečiams.
Socialdemokratų kandidatei Auksei Kontrimienei ar liberalų kandidatui Lukui Pakelčiui apygardos perskirstymas neturėjo būti nei labai skausmingas, nei labai džiaugsmingas. Vilnietei socialdemokratei ir Anykščiuose reikėjo ilgai dirbti, kad savo pavardę „įmuštų“ rinkėjams, o liberalas iš Panevėžio rajono prijungimo gavo mažai naudos, bet ne ką prarado ir netekęs Kupiškio rajono elektorato. Tiesa, A. Kontrimienė yra kilusi iš Kupiškio rajono, tad jei apygardų ribos nebūtų perdalintos, ji galėjo tikėtis išskirtinio savo kraštiečių nuo Subačiaus palaikymo, bet iš kitos pusės, vidurinę mokyklą ji baigė Panevėžyje. Taigi ir Panevėžys jai yra savas miestas. Žinoma, kad A. Kontrimienė prieš trisdešimt metų mokėsi Panevėžyje – Raguvoje ar Liūdynėje – dabar jau nedaug naudos atneša.
Kalbėti apie kokią nors naudą ar žalą dėl apygardos ribų perdalinimo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) kandidatui Algirdui Gansiniauskui bei „tvarkiečiui“ Henrikui Mackelai kebloka, nes jie, švelniai tariant, neturėtų būti laikomi šių rinkimų favoritais. H. Mackela teoriškai galėtų pretenduoti į V. Galvono rinkėją. Tačiau vargu ar Anykščių miesto gyventojai, 2012-aisiais smarkiai parėmę V. Galvoną, dabar savo balsus atiduos mūsų mieste nematytam jo partiečiui. Greičiau jau V. Galvono balsai išsibarstys plačiu spektru – nuo liberalo L. Pakelčio iki „darbiečio“ R. Sargūno.

Lems rinkėjų aktyvumas

Rinkėjų aktyvumas Anykščių-Kupiškio apygardoje visais laikais buvo pakankamai stabilus – svyravo nuo 60 iki 50 proc. 2008 metais aktyvumas buvo rekordiškai žemas – 49,03 proc., 2012 m. kiek aukštesnis – 53,01 proc.
Politologai prognozuoja, kad po Eligijaus Masiulio kyšio skandalo didelė dalis prarasto liberalų elektorato nebeis balsuoti, kad rinkėjų aktyvumas visoje šalyje stipriai sumažės. Jei rinkėjų aktyvumas Anykščių-Panevėžio apygardoje būtų rekordiškai mažas, pvz. nesiektų net 40-ies procentų, žinoma, iš to turėtų išlošti socdemai ir konservatoriai, turintys stabiliausius rinkėjus. Kita vertus, prisimenu vieno Zarasų politiko žodžius, kad jam neverta kovoti dėl intelektualių rinkėjų, kad juos visus trylika tegu susirenka varžovai. Taip galima pasakyti ir apie nusivylusį bei į rinkimus nebeisiantį jaunimą ir Anykščių-Panevėžio apygardoje. Nedaug to jaunimo yra, o dar mažiau jo dalyvauja rinkimuose. Tad tradiciškai savo anūkų ateitį (t.y. Seimo sudėtį) derins jų močiutės…

Niekas nelaimėjo
du kartus iš eilės

Anykščių-Kupiškio apygardoje išrinkti Seimo nariai niekada nepateisino rinkėjų lūkesčių. Tokia išvada darytina todėl, kad niekas mūsų apygardoje rinkimų nėra laimėjęs du kartus iš eilės. 1992 m. Seimo nariu mūsų apygardoje išrinktas LDDP atstovas Feliksas Kolosauskas. 1996 m. jis antrajame ture pralaimėjo konservatorei Rasai Juknevičienei (tuomet Rastauskienei). Tiesa, 1992 ir 1996 m. Seimo rinkimus veikė negailestinga švytuoklė. 1992 m. iš Seimo vijome sąjūdiečius, balsuodami už LDDP, o 1996 m. buvome labai supykę ant LDDP ir vėl į valdžią grąžinome į Konservatorių partiją mutavusį Sąjūdį. 2000 m. nedidele persvara įveikęs LDDP atstovą Antaną Valį ir konservatorių, buvusį rajono merą Saulių Nefą, rinkimus laimėjo „valstietis“ Antanas Baura. 2000 m. antrasis rinkimų turas nebuvo rengiamas. A. Baura iki Seimo, kaip ir dabar, dirbo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju, buvo žinomas kaip ypač paprastas, savas, nuoširdus žmogus. Tačiau po ketverių darbo Seime metų 2004-ųjų rudenį, rinkėjai jau A. Baurai parodė špygą. Jis per tuos rinkimus liko tik trečias, o į antrąjį turą pateko „tvarkietis“ V. Galvonas bei konservatorius Sigutis Obelevičius. Antrajame ture nugalėjo V. Galvonas. Vėl, regis, abiejų lyderių – ir V. Galvono, ir S. Obelevičiaus privalumas prieš kitus kandidatus buvo jų paprastumas, savumas. V. Galvonas net į rinkimus investuodamas didelius pinigus, juos sugebėjo leisti nepižoniškai, neerzindamas alkanos tautos.
Bet po ketverių metų anykštėnai vėl tradiciškai buvo nusivylę Seimo nariu, 2008-aisiais V. Galvonas į antrąjį turą nebepateko. Į Seimo nario kėdę po ketverių metų pertraukos grįžo A. Baura, antrajame ture įveikęs konservatorių Arvydą Anušauską ir tapęs pirmuoju Anykščių istorijoje asmeniu, į Seimą mūsų vienmandatėje apygardoje išrinktu daugiau nei vieną kartą. 2012 metais A. Bauros tarp kandidatų jau nebėra ir rinkimus laimi „darbietis“ R. Sargūnas, antrajame ture įveikęs konservatorių Joną Šimėną.
Be pirmojo dėsningumo, kad niekas mūsų apygardoje nelaimi dviejų Seimo rinkimų iš eilės, formuojasi antras dėsningumas: per trejus paskutinius rinkimus skirtingi Konservatorių partijos atstovai pateko į antrąjį turą, kuriame pralaimėjo skirtingų partijų atstovams. 2004 m. konservatorius pralaimėjo „tvarkiečiui“, 2008 m. – „valstiečiui“, 2012 m. – „darbiečiui“. Taigi, panašu, kad antrajame ture socdemų elektoratas balsuoja ne už kažką, o prieš konservatorius. O patys socdemai (arba LDDP) ne tik, kad nuo 1992 metų nelaimėjo nė vienų rinkimų mūsų apygardoje, bet ir antrajame ture paskutinį kartą varžėsi 1996 m. (F. Kolosauskas pralaimėjo R. Rastauskienei). 2000 m. LDDP atstovas A. Valys rinkimuose liko antras, bet nebuvo antrojo turo…

Dėsningumai ar užkeikimai

Sprendžiant pagal susiklosčiusias tradicijas, dėsningumus ir užkeikimus, R. Sargūnas turėtų net nepatekti į antrąjį turą. Į jį būtinai turėtų patekti S. Jovaiša ir būtinai turėtų pralaimėti antrajame ture. Beje, Anykščių-Kupiškio apygardoje antrąjį turą visada laimėdavo tas kandidatas, kuris laimėdavo ir pirmąjį turą.
Ir dar – rinkimų Anykščių-Kupiškio apygardoje niekad nelaimi kada nors anksčiau laimėjusios partijos atstovas (išskyrus A. Baurą). Iki šiol rinkimus laimėjo socdemas (LDDP), konservatorė, „valstietis“, „tvarkietis“ ir „darbietis“. Tad pagal šį burtą 2016 metų rinkimus laimės arba Lietuvos laisvės sąjungos atstovas A. Gansiniauskas arba liberalsąjūdietis L. Pakeltis.
Niekad rinkimų Anykščių-Kupiškio apygardoje nėra laimėjęs asmuo, jau įkopęs į septintąją dešimtį. O iš 7 šių metų kandidatų net keturi: S. Jovaiša, A. Gansiniauskas, H. Mackėla ir R. Sargūnas – yra nugyvenę daugiau nei po 60 metų. Iki šiol jauniausia mūsų Seimo nare buvo R. Rastauskienė. Jai 1996-aisiais, kai laimėjo Seimo rinkimus Anykščių –Kupiškio apygardoje, buvo 38-eri. O, sakykim, brandumo rekordą jau 2012-aisiais pasiekė R. Sargūnas, jam tada buvo 58-eri. Tad amžiaus rekordas (į vieną ar į kitą pusę) nebus pasiektas tik tuo atveju, jei rinkimus laimės 47-erių metų A. Kontrimienė. Priminsiu, jog G. Kildišienei ir L. Pakelčiui yra po 31-erius metus ir bet kurio iš jų sėkmės atveju rinkimuose turėtume Anykščių istorijoje jauniausią Seimo narį.
Žvelgiant į tradicijas, rajono valdžios partiškumo ir Seimo rinkimų nugalėtojų santykis yra nenaudingas L. Pakelčiui: tik R. Rastauskienė 1996 metais laimėjo rinkimus, kai rajono valdžioje buvo jos partija (meras Saulius Nefas). Kiti rinkimų laimėtojai Anykščių rajono valdžios nebuvo remiami arba, kitaip tariant, tuometiniai rajono vadovai smarkiau padėjo kitiems kandidatams, o ne rinkimų laimėtojams.
Anykščių rinkimų istorijoje vienintelį kartą – 2000 metais – kandidatas, surinkęs daigiau nei 20 procentų balsų, užėmė tik trečiąją vietą. Tokio pobūdžio rekordo autoriumi tapo S. Nefas. Jis tada pelnė 20,13 proc. balsų ir jį aplenkusiems A. Baurai ir A. Valiui nusileido mažiau nei dviem procentais. Pirmojo turo visų laikų Anykščių-Kupiškio apygardos rekordas 1996 metais R. Juknevičienės surinkti 36,9 proc. balsų, visų laikų antirekordas – Aurelijos Kairienės iš Kristinos Brazauskienės partijos, mūsų apygardoje per praėjusius Seimo rinkimus pelnyti 78 balsai (arba 0,46 proc.).