Kaip sekasi Svėdasų senelių namų gyventojams, teiravomės šiems namams vadovaujančios Danguolės Rimavičienės.
Kaip sekasi Svėdasų senelių namų gyventojams, teiravomės šiems namams vadovaujančios Danguolės Rimavičienės.
– Kiek šiuo metu Svėdasų senelių globos namuose gyventojų?
– 15 senelių ir 26 močiutės…
– Senukai nenoriai tampa globos namų gyventojais?
– Veikiau išmiršta anksčiau už seneles…
– Prisimenu atvejį, kai vienas vyras iš globos namelių pabėgo į savo namus ir mirė pakeliui – girioje. Ar sunku senukams įprasti prie valdiškų namų?
– Jei žmogus suvokia savo galimybes gyventi vienam, jei žino,kai nori gyventi, neturėdamas sveikatos, tada problemų nėra. Kaip tik kalbėjausi su „naujoke”, atvykusia prieš kelias savaites. Klausiau, ar jai sunku adaptuotis? Išgirdau atsakymą: jai čia gerai, ji ilgokai eilėje į globos namelius laukė…
Tačiau jei žmogus negali pripažinti, kad jėgų gyventi be pagalbos neliko, tada apsiprasti sunkiau. Pas mus daugiausia tokių žmonių, kuriems pagalbos reikia 24 valandas per parą.
– Ar yra nameliuose laisvų vietų?
– Nėra.
– Eilė laukiant vietos globos nameliuose ilgoka?
– Nežinau, tiesą sakant, nesiregistruoja žmonės pas mus. Šiuos reikalus tvarko socialinės rūpybos tarnybos.
– Laisvos vietos, ko gero, atsiranda vieninteliu atveju. Su keliais gyventojais atsisveikinote šiemet?
– Išlydėjome dvi močiutes, vieną senelį.
– Kokia senelių globos namų piniginė?
– Jos būklė gera…
