Savivaldybės vyriausiajai specialistei kultūrai ir turizmui Audronei Pajarskienei seniūnams ilgokai teko aiškinti, ką bendro turi konstrukcija ir obelis.Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių poskyrio vedėjas Pranas Alsys su seniūnais pageidavo daugiau neformalaus bendradarbiavimo.
Antradienį Anykščių rajono savivaldybėje vyko tradicinė seniūnų sueiga. Sueigoje kalbėta apie seniūnijų gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimą, aptartos metinės savivaldybės turto inventorizacijos bei viešųjų pirkimų tvarkos, pateikta informacija apie seniūnaičių išlaidų kompensavimo tvarką, aptarti Obuolinių šventės renginių organizavimo reikalai. Seniūnų sueigoje sulaukta ir svečių iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių poskyrio.
Prašė kovoti su „šešėliu“
„Pats opiausias klausimas mums ir visiems – tas nelemtas „šešėlis“. Kaip čia subtiliau pasakyti? Jeigu pastebite kažką neįprasto, nestandartinio, kas, jūsų manymu, gali būti neregistruota veikla, būtu malonu, kad paprasčiausiai informuotumėte. Mes pasižiūrėsime, kad jei ten net deklaruota veikla, ir viskas ten normaliai. Bet jeigu kyla abejonių, tai… Mes kiekvienas turime savo darbo vietoje, kiek tai įmanoma, informuoti atitinkamas institucijas, kad paprasčiausiai žmonės užsiregistruotų veiklą, deklaruotų pajamas ir mokėtų mokesčius“,- seniūnams sakė Anykščių poskyrio vedėjas Pranas Alsys.
Palikdamas savivaldybės posėdžių salę, taip seniūnų klausimų ir nesulaukęs, mokesčių inspekcijos Anykščių poskyrio vedėjas P. Alsys kvietė kuo glaudžiau bendradarbiauti.
„Būtų vienas iš pageidavimų, kad tas bendradarbiavimas nebūtų labai formalus. Kai neformaliai, tada geriau reikalai sprendžiasi“, – seniūnams pabrėžė P. Alsys.
Signalas „ne tuo“
užsiimančioms bendruomenėms
Savivaldybės Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus vedėja Audronė Savickienė kalbėjo apie savivaldybės turto naudojimą ir pasiuntė netiesioginį įspėjimą aplaidžiai savo veiklą vykdančioms kaimo bendruomenėms.
„Jeigu išnuomotose patalpose veikla nevykdoma, prašyčiau informuoti mūsų skyrių. Žmogiškieji ištekliai yra nedideli, apvažiuoti bent du kartus per metus tikrai nėra galimybių. Visoms bendruomenėms patalpos yra suteiktos visuomeninei veiklai. Jeigu užsiima ne tuo, kuo reikia arba niekas nevykdo veiklos, nenušienauta aplink, nevyksta joks judėjimas, labai prašyčiau informuoti“, – seniūnų prašė A. Savickienė, minėdama, kad tokiais atvejais būtų ieškoma kitų variantų patalpų nuomai ar pardavimui.
Seniūnijų turtas – „ne
Savickienės“
Kalbėdama apie savivaldybės turto inventorizaciją, Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus vedėja A. Savickienė atskleidė įdomių detalių apie šnekas tarp seniūnų.
„Labai prašyčiau, kad iki inventorizacijos pradžios suderintumėte savo dabartinius turto sąrašus, prieš inventorizaciją pasižiūrėtumėte, kas neaišku, užeitumėte ir šnekėtume, kas iš kur atsirado, kada ir kaip. Kad per inventorizaciją nebebūtų tokių šnekų, kaip buvo per praeitą inventorizaciją, kad „turtas Savickienės, tegu ji ir rūpinasi“. Seniūnijoje už turtą atsakote jūs“, – seniūnams priminė A.Savickienė.
Prisimindama paskutinę seniūnijų turto inventorizaciją, A. Savickienė seniūnus taip pat mokė pastatus vadinti „tikraisiais savo vardais“.
„Apskaitoje visas turtas turi vadintis taip, kaip yra registracijos pažymėjime. Jeigu mes sėdime darželio patalpose, tai reikia imtis iniciatyvos, inicijuoti pastato paskirties pakeitimą. O tai po to neaišku, nei kur tas pastatas, nei kaip jis atsirado“, – apie kai kurių seniūnų darbo broką pildant dokumentus kalbėjo A. Savickienė.
Automobilių niekam nereikia
Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus vedėja A. Savickienė taip pat informavo, kad savivaldybės administracijos naudotų automobilių pardavimo konkursai nesulaukia pirkėjų.
„Skelbėme du konkursus. Pavyko parduoti tik vieną automobilį. Antrąjį konkursą mūsų pirkėjai, matyt, ignoravo. Susirinkusi komisija svarstė, kad gal geriau daugiau konkursų neskelbti ir automobilius utilizuoti, bet pasirodo, kad turime skelbti dar vieną konkursą“, – pasakojo A. Savickienė.
Pasakojo, kaip žmonės
daro verslą…
Kalbėdamas apie gyvenamosios vietos deklaravimo aktualijas, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Alfredas Bulotas sakė girdėjęs, kaip iš to žmonės daro verslą. „Teko girdėti, kad kai kas tokiu verslu užsiima.Tau reikia pašalpos, tu turi būti deklaruotas savivaldybėje. Tai tavo būsto savininkas leidžia: „Deklaruokis pas mane. 50 eurų ir aš tave uždeklaruoju“, – pasakojo A. Bulotas.
Savivaldybė panoro įsikišti į
privačių asmenų reikalus
Kalboms pakrypus apie gyvenamosios vietos deklaravimą būsto nuomininkams, savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka ir jo pavaduotojas Ramūnas Blazarėnas A. Bulotui siūlė parengti būsto nuomos sutarties pavyzdinį šabloną, kurį esą seniūnai esant reikalui galėtų pateikti gyventojams kaip pagalbą. „Padarykit tokią paprastą, tipinę, kad būtų vietos įrašyti duomenims, anketą. Seniūnai atsispausdins, kai ateis žmonės. Kai kurie žmonės mažiau internetu naudojasi“, – nurodymą A. Bulotui davė R. Blazarėnas.
Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas A. Bulotas kalbėjo, kad šiam reikalui visai pakaktų keleto internetinių nuorodų, kurias seniūnai būsto nuomininkams galėtų parodyti kaip pavyzdį, tačiau A. Gališanka aiškino, kad seniūnams būsto nuomos sutarties pavyzdį „geriausia parengti ir nusiųsti“.
„Jeigu mes sakome, kad štai savivaldybės parengta būsto nuomos sutartis, iš karto yra problema. Ji niekada netiks visiems. Tam tikros detalės gali būti neaptartos, kai kurios detales – perteklinės. Sakyti, kad vos ne savivaldybės aprobuota, nereikia. Nei savivaldybė, nei seniūnai neturėtų atsakyti už dviejų privačių asmenų sudarytą sutartį. Po to žmonės sakys, kodėl man seniūnas davė šitą sutartį, jeigu čia nėra aptarta, kaip mes atsiskaitome už komunalines paslaugas ar kitos detalės“, – tai, kad savivaldybės administracijos vadovų nurodymai netinkami, išaiškino A. Bulotas.
Kompensavimas kėlė šypsenas
Apie seniūnaičių išlaidų kompensavimo tvarką seniūnams informaciją pateikė Finansų ir apskaitos skyriaus specialistė Daiva Kandratavičienė.
Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas siūlė, kad seniūnaičiai iš karto už 100 eurų galėtų užsipilti kuro. „Algirdai, tokio bako nėra“, – į tokį pasiūlymą reagavo sueigoje dalyvavęs rajono meras Kęstutis Tubis. Kurklių seniūnijos seniūnui Algimantui Jurkui nebuvo įdomu, už kokią kuro rūšį seniūnaičiams priklausys kompensacijos.
„Kietuoju kuru nieks nevažinėja“, – sąmojingus juokus toliau laidė meras K. Tubis.
Šventėje patarė improvizuoti
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė seniūnams pasakojo apie artėjančią Obuolinių šventę bei ragino išlaisvinti savo fantaziją.
„Šiais metais žaliojoje vejoje, Antano Baranausko aikštėje, kur seniau floristinius kilimus gamindavom vasarą, kviečiame kurti vertikalios konstrukcijos ne žemesnę kaip dviejų metrų kompoziciją su obuoliais. Aš paprasčiausiai nenoriu pasakinėti. Kasmet galvodami tokias veiklas konsultuojamės su architektais, praktikais, su kūrėjais. Yra įvairiausių galimybių. Tiesiog nenoriu pasakinėti, ką galima padaryti. Bet mūsų sumanymas – toks sodas. Mes suruošim, sudėliosim konstrukcijas. Bus alėjos, bus išsaugotas mūsų architektūrinis užsodinimas, apželdinimo planas“, – apie Obuolinių šventės sumanymus pasakojo A. Pajarskienė.
„Ar obelis, ar kompozicija?“, – ne visai A. Pajarskienės sumanymus iš karto perprato seniūnai. „Konstrukcija, kompozicija, bet mes ją vadiname obelim. Čia yra sąlyginis pavadinimas. Tai – kiekvieno kūrėjo fantazija. Atsipalaiduokite ir pradėkite kurti“, – toliau aiškino A. Pajarskienė.
Kaip turėtų atrodyti savivaldybės sumanytas Obuolinių sodas, paslaptingai kalbėjo ir meras K. Tubis.
„Jeigu pasakys sąlygas visiems, fantazijai ribos bus nubrėžtos. Vaizduotė ir polėkis. Ir viskas“, – pastebėjo K. Tubis. „Mes planuojame kaip pavyzdį. Pakabinti ant šakos žemyn. Arba mums reikės vietos, kad plačiau apeiti taip ir taip. Mums reikės to ir to. Čia yra fantazijos reikalas. Mes žinome, kokie mūsų kūrybingi žmonės. Darželiai skambina ir sako: „Oi, jau bandom įsivaizduot“. Tai nėra sudėtingas uždavinys, ta konstrukcija – ne floristinis kilimas. Mes neapibrėžiame, kad uždrausta viela ar medis, ar dar kažkas. Nenoriu pasakinėti, nes labai daug fantazuoti galima“, – prieš dalyvių registraciją kalbėjo A. Pajarskienė, prašydama iš anksto pranešti apie kūrėjų „ypatingas sąlygas“.
Miestiečiai aktyvesni, bet be
kaimo – nė iš vietos
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui A. Pajarskienė prisiminė anksčiau kilusias kalbas, kad mieste vykstančiose šventėse didžiausias darbo krūvis įgyvendinant savivaldybės užmanymus tenka kaimo bendruomenėms, tačiau tai neigė.
„Dabar tie pagrindiniai prašymai – mūsų miesto žmonių. Vienam pasitarimui buvau parengusi statistinį santykį įsitraukties į šitas bendras veiklas, tai dvi trečiosios dalyvauja miesto institucijų. Bet būtų labai gražu, jei žinodami, kad mūsų rajonas yra žemdirbiškas, aktyviai dalyvautų ir kaimų bendruomenės“, – savo tyrimų įžvalgomis dalijosi A. Pajarskienė.
Baiminasi badaujančiųjų
Planuojama, kad per Obuolines sukurta „konstrukcija“ turėtų stovėti iki spalio pradžios. A. Pajarskienė ironizavo, kad dviejų savaitgalių jos gali ir neatlaikyti.
„Kaip pernai – take sudėtą obuolių pynę išvalgys visi badaujantys. Pernai, tik nespėjus sukurti tikrai labai gražios per visą Lietuvą mus išgarsinusios aukštaitiškos juostos, teko stebėti šeimą, kuri vaikščiojo vaikščiojo, grožėjosi grožėjosi. Vyras paleido žmoną. Ta trim dideliais žingsniais įžirgliojo į tos juostos vidurį, pasiėmė obuolį iš paties vidurio ir sau lėtai paspardydama tuos visus raštus priėjo prie sūnaus ir jie toliau nuėjo grožėtis“, – matytais vaizdais dalijosi A. Pajarskienė.
Vienas iš rajono vadovų
galėjo likti Svėdasuose
Sueigos pabaigoje savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Blazarėnas dar apžvelgė rajono gatvių ženklinimo problemas ir stebėjosi, kad jos vangiai sprendžiamos Svėdasuose.
„Dešinės rankos taisyklė“, – pernelyg nesukdamas galvos dėl naujų kelio ženklų statymo, vairuotojams patarimą davė Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis.
„Parvažiuosite dabar į seniūniją ir pabandykite išvažiuoti pagal savo dešinės rankos taisyklę iš skverelio. Pagal dešinės rankos taisyklę ten ateina gatvė. Ir prieš tą gatvę pastatytas ženklas „Duokit kelią“, o jūsų dešinės rankos taisyklė irgi liepia duoti kelią“, – pyktelėjo R. Blazarėnas, kuriam, asmeniškai teko susidurti su minėta situacija.
