BNS nuotr.
Seimas ketvirtadienį suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo aštuoni politikai, dešimt susilaikė.
„Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė, su kuo užaugo. Kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą“, – sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad ši bendrija seniai registruota ir gali veikti, o valstybės pripažinimas suteiks jai tam tikrų privilegijų.
Anot jo, valstybės pripažinimas suteikiamas, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje, tai reiškia, kad ji turi būti pakankamai gausi, o jos veikla apimti kelias žmonių kartas.
„Kaip bežiūrėsi, „Romuva“ tų reikalavimų netenkina, mano supratimu, nes tai yra keli tūkstančiai žmonių, niekaip negaliu jų laikyti gausia grupe, ir veiklos laikotarpis vis dėlto yra ne toks jau ilgas – keliasdešimt metų geriausiu atveju“, – sakė J. Razma.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgis teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai bus privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos prilyginamos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje.
XX amžiuje įkurta „Romuna“ yra daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. Savo skelbiamą tikėjimą ji grindžia baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas.
Organizacijos nuostatuose skelbiama, kad pasaulis yra visuotinai gyvas, o gyvybę reikia gerbti bei mylėti. Anot „Romuvos“, gyva yra ir saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir panašiai.
Šventybę įkūnija dieviškosios galios: Dievas (Praamžius, Sotvaras …), Perkūnas, Laima, Žemyna, Gabija, Veliuona, Vėlinas ir visi kiti dievai bei deivės. Bendrijos teigimu, šventumas reiškiasi per gamtą, taip pat gerbiama šventoji ugnis ir duona, šventieji medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai, gyvūnai ir kita, „nes jie yra dievų tarpininkai, pasireiškiantys šventame laike ir šventoje erdvėje“.
Nuo 2014 metų „Romuvos“ krivės pareigas eina Inija Trinkūnienė.
Pernai rugsėjį Seimas buvo atmetęs siūlymą valstybei pripažinti „Romuvą“, jis taip pat nesutiko imtis alternatyvaus projekto, kuriuo pripažinimas oficialiai būtų nesuteiktas.
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ šiemet antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius Strasbūro teismo išaiškinimus ir pripažinimo bendrijai nesuteikimo.
2021-aisiais EŽTT nusprendė, jog parlamentas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Teismas tuomet pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje padėtyje, o Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.
Po šio EŽTT sprendimo pernai Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, jos vadovė I. Trinkūnienė teigė, kad bendrija toliau neturi galimybės sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai nenurodė bendrijos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad ji vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.
Senovės baltų religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo pirmą kartą į parlamentą kreipėsi 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
DrDainius Razauskas apie importines pažangias religijas¨¨Kol mums rūpi tik mūsų vaidinimai, Žemė mums tėra scena, kurią mes prikemšame savo scenografijos. Taip krikščionys, kur atėję, visose nuo seno šventose vietose pristatė savo bažnyčių, koplyčių ir kryžių, kad aplinkui matytų vien save; taip atėję bolševikai griovė bažnyčias ir kryžius, o jų vietoje statė gipsinius obeliskus su raudonomis žvaigždėmis ir proletariato vadų statulas. Taip šiuolaikinis architektas, apsalęs nuo susireikšminimo, lengva ranka išprievartauja vietos reljefą pagal savo bukumą ir neišmanymą. Taip šuo, pribėgęs prie medžio, pakelia koją ir palieka ten savo kvapą, nusmelkdamas visus kitus. Taip mūsų kalvos ir ąžuolynai, upės ir ežerai atsidūrė už spygliuotų tvorų su užrašais „privati valda” – lyg edem das Seine2 visuotinėje koncentracijos stovykloje.¨¨
Krikščionybė neabejotinai tobulesnis tikėjimas. Juk visi suprantam , kad taip tikėti lietuviškais dievais kaip mūsų ainiai dabar yra neįmanoma. Jėzaus istorija žmogui priimtinesnė, nes tai panašu į realybę. Romuva galėtų save įvardint ne kaip tikėjimą, o tradicijų ar senų papročių puoselėjimą.
Pagaliau. Mums patinka lietuviškasis tikėjimas. Romuviečiai stengiasi puoselėti tai, kas prievarta buvo atimta iš mūsų protėvių.Japonų, korėjiečių, kinų nepasiekė prievartinė krikščionybė, tad jie išlaikė savo senuosius tikėjimus, papročius, tapatybę ir nėra niekuo prastesni už krikščionis. Kodėl Razma ir į jį panašūs primetinėja savo požiūrį, kuo tikėti, kokių tradicijų laikytis. Dangus – begalinis, ten visi dievai telpa. Mūsų lietuviškieji dievai-Perkūnas, Žemyna, Austėja, Vaižgantas ir kiti- ten irgi yra. Romuviečiams nereikia didžiulių auksu puoštų bažnyčių ir prašmatnių mišių ritualo. Kuklumas, santūrumas ir tikrumas yra kiekvieno lietuvio genetiniame kode.
Pinigai svarbus dalykas