Septynių partizanų žūtį prisimenant…

Ateinantį sekmadienį, lapkričio 3 – iąją, Svėdasų krašte ruošiamasi iškilmingai pagerbti vardan Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės lygiai prieš 70 metų žuvusių partizanų šviesų atminimą.

Pasivadinę Vaižganto vardu…

2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Juozo Tumo-Vaižganto metais, rugsėjo mėnesį minėjome šio lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, kanauninko 150 – ąsias gimimo metines. Labai simboliška, kad Vaižganto vardas skambės ir Lietuvos partizanų pagerbimo iškilmėse. Juk Laisvės kovotojai savo kuopą kaip tik buvo pavadinę Juozo Tumo – Vaižganto vardu, o pats kuopos vadas Albertas Nakutis – Viesulas – labai artimas klasiko giminaitis ( Vaižganto vyriausiosios sesers Marijonos Tumaitės – Nakutienės anūkas).
Albertas Nakutis gimė 1910 metų vasario 4 d. Malaišių kaime, ten pat ir augo.  Daug skaitė, dar ankstyvoje jaunystėje įsijungė į to meto visuomeninių patriotinių organizacijų veiklą. Iki Antrojo pasaulinio karo vadovavo Svėdasų valsčiaus šaulių būriui. 1944 metų spalio mėnesį kartu su kitais bendraminčiais A. Nakutis įkūrė pogrindinę organizaciją „Nepriklausoma Lietuva“ ir jai vadovavo, spausdino ir platino atsišaukimus, laikraštį „Į kovą!“, ginklavosi, užmezgė ryšius su kitais besikuriančiais partizanų būriais. Tų pačių metų pabaigoje, pasirinkęs Viesulo slapyvardį, pasiryžo gyvenimą paskirti partizaninei kovai. Nuo 1945 metų buvo Vytauto apygardos „Liūto“ rinktinės „Viesulo“ būrio vadu, o 1947 metų gegužės 1 d., įkūrus naują Algimanto partizanų apygardą, su kitais jis ėmėsi burti Kunigaikščio Margio rinktinę. Iki pat savo žūties 1949-ųjų lapkričio 2 dieną Albertas Nakutis buvo šios rinktinės Juozo Tumo – Vaižganto kuopos vadas.
 A. Nakučio – Viesulo vadovaujami kovotojai veikė ne tik Svėdasų, bet ir Kamajų, Šimonių bei kitose apylinkėse, kurios dabar priklauso Anykščių, Rokiškio ir Kupiškio rajonams…

Septynių partizanų žūtis    

Tai atsitiko Svėdasų valsčiaus  Drobčiūnų miške. Čia 1949-ųjų lapkričio 2-os dienos rytmetį, iš pasalų atsėlinę prie partizanų bunkerio, čekistai, kareiviai ir „stribai“ norėjo ten buvusius Laisvės kovotojus paimti gyvus, tačiau sulaukė jų pasipriešinimo. Partizanai bandė išsiveržti iš mirties žiedo, bet  jėgos buvo nelygios. Atkakliai priešinęsi, septyni partizanai žuvo, bet gyvi priešui nepasidavė. Krito kovoje Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Juozo Tumo -Vaižganto kuopos vadas  Albertas Nakutis – Viesulas, rinktinės vado  adjutantas Stasys Gimbutis – Rūkas ( g. 1921 m.), kilęs iš Svėdasų vlsč. Narbūčių kaimo, rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Dilys – Tarzanas, kilęs iš Rokiškio apskrities Jūžintų valsčiaus Kulių Trako kaimo, „Viesulo“ būrio vadas Kazys Palskys – Ąžuolas, Gintaras ( g. 1918 m. ) iš Svėdasų vlsč. Tadauskų  kaimo, S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vadas Petras Černius – Tigras ( g. 1921 m.), kilęs iš Rokiškio apskr. Kamajų vlsč. Nemajūnų kaimo; partizanai: svėdasiškis Jonas Meškauskas – Caras ( g. 1924 m.), Petras Miškinis – Šarūnas (g. 1922 m.) iš Svėdasų vlsč. Miškinių kaimo.
Tiktai per stebuklą iš apsupties Drobčiūnų miške pavyko išsiveržti ir gyvybę išsaugoti partizanui Juozui Kemekliui – Rokui ( Rimtučiui, Granitui), kilusiam iš Rokiškio apskr. Jūžintų vlsč. Šarkių kaimo. Jis vėliau sukūrė kovos draugų atminimui skirtą eilėraštį „Broliams septyniems“.

Jūs žuvot tada, kai stūgavo vėjas,
Tamsų šilą dengė ūkana  juoda.
Tą Vėlinių rytą tyliai varpas gaudė,
Į mišką skubėjo budelių gauja.

Miškas verkė savo tylią raudą,
Sukniubo eglutė tyliai pakirsta.
Tuojau krito Tigras, Ąžuolas ir Rūkas,
Pravirko berželiai raudona puta.

Susiūbavo miškas, lenkėsi berželiai,
Viesulas, Eimutis kovėsi narsiai.
Klastingai pakirsti, krito tarp viksvelių,
Lūpos sušnabždėjo: „Sudiev jums, draugai“…
(Taip rašė vienintelis Drobčiūnų mūšyje išlikęs gyvas partizanas Juozas Kemeklis. Šį eilėraštį išsaugojo gyva paimta ir suimta enkavedistų Šimonių girios mūšyje 1949 m. pabaigoje partizanė Elena Valevičiūtė – Uoksienė – Nida, gyvenusi Svėdasų vlsč. Galvydžių kaime. Žūtbūtiniame mūšyje 1951 metais krito ir šis partizanas. Jis palaidotas gimtinėje – Jūžintuose…).
Visi septyni nukauti Drobčiūnų miške partizanai, kaip jau būdavo įprasta, pamesti ant grindinio Svėdasuose, prie „stribynės“. Po kurio laiko išniekintų partizanų kūnai buvo išvežti iš miestelio į Bajorų kaimą, kur vietiniai gyventojai smėlyje iškastose duobėse  laikydavo per žiemą bulves, daržoves. Taigi, tose duobėse paskubomis ir buvo užkasti Laisvės kovotojų kūnai…

Okupantų aktas apie čekistų karinę operaciją

Anykštėnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos savanoris Albinas Gudonis, kuris su šeima pokario metais gyveno Svėdasų valsčiaus Narbūčių kaime, visokeriopai rėmė „miško brolius“ ir atmintyje išsaugojo daug  prisiminimų apie partizanų kovas, prieš kurį laiką Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui perdavė dokumento kopiją. To rašto kopiją Albinas gavo iš Utenoje gyvenusio buvusio partizanų ryšininko, kraštotyrininko, daug vertingų prisiminimų apie partizaninį judėjimą surinkusio ( dabar jau šviesios atminties) Stasio Indrašiaus – Drąsučio, o dokumentą archyvuose surado žuvusio partizano Stasio Gimbučio – Rūko brolis Gasparas Gimbutis.
1949 metų lapkričio 2 dieną, tuoj po partizanų žūties, Svėdasuose rusų kalba rašomąja mašinėle MGB (Valstybės saugumo ministerijos) Kauno valdybos I – ojo tardymo skyriaus viršininkas majoras Fominych, III -iojo šaulių bataliono 298 -o pulko vadas, kapitonas Pelevin  ir MGB Kauno valdybos operatyvinis įgaliotinis, vyresnysis leitenantas Skakauskas surašė Aktą apie Kupiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Drobčiūnų miške įvykdytą čekistų karinę operaciją, kurios metu,  sulaukus „banditų ginkluoto pasipriešinimo, susišaudant buvo užmušti septyni banditai“. Toliau Akte išvardytos nukautų partizanų pavardės, slapyvardės : Nakutis Albertas – „Viesulas“, Gimbutis Stasys – „Rūkas“, Miškinis Petras –„Šarūnas“, Černius Petras- „Tigras“, Dilys Petras – „Eimutis“, „Tarzanas“, Palskys Kazys – „Gintaras“, „Ąžuolas“. Sąraše ties septintu numeriu įrašyta: „Neatpažintas banditas“. (Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo partizanas Jonas Meškauskas – Caras).  Taip pat tame pačiame popieriaus lape buvo nurodyta, kad „bunkeryje paimti banditų dokumentai ir jiems priklausę ginklai: 1 kulkosvaidis, 2 šautuvai „CBT“, 4 įvairūs automatai, 3 pistoletai, 3 revolveriai „Nagan“, 3 minos, 750 vnt. šovinių, taip pat 2 rašomosios mašinėlės, 1 šapirografas…

Amžinojo poilsio vieta – Kunigiškių kapinės

Partizanų artimieji vieną naktį kūnus iš Bajorų duobių slapta išsikasė ir palaidojo Kunigiškių kaimo kapinėse. Kad nekiltų kokių nors įtarimų, kapinėse nebuvo supilti atskiri septyni kapai, nebuvo pastatyti kryžiai, antkapiniai paminklai. Tiktai partizanų artimieji, toje vietoje sodindami gėles, degindami žvakeles, apie tuos kapus žinojo. Kiti net nenutuokė, kas amžinojo poilsio atgulė šiose nuošalaus kaimo kapinaitėse…
1991 metų lapkričio 16-ąją Kunigiškių kapinėse vyko didelės iškilmės. Čia tuometinis Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas, Anykščių dekanato dekanas, kun. Vladas Rabašauskas  pašventino septynių partizanų kapus, kuriuos papuošė gražūs vienodos spalvos antkapiniai paminklai iš granito su išrašytomis Alberto Nakučio, Stasio Gimbučio, Kazio Palskio, Petro Černiaus, Petro Miškinio, Petro Dilio, Jono Meškausko pavardėmis. Šalia šių septynių paminklų atsirado dar ir aštuntas. Tai  partizanų vado Alberto Nakučio brolio Stasio Nakučio ( gim. 1922 m.) simbolinis kapas. Partizanas St. Nakutis su dar keliais bendražygiais buvo suimtas Šimonių girios slėptuvėje. Nuteistas 15 metų kalėjimo, jis mirė Norilsko lageryje. Ten ir buvo palaidotas, o Kunigiškių kapinėse jo atminimą mena tiktai granito antkapis…
Netoli partizanų kapų iškilo originalus paminklas Laisvės kovotojams – varpinę primenantis bokštas su skambančiu varpu viršuje. Tokį obeliską suprojektavo, gerai žinomas šalies architektas, tuo metu išėjęs į užtarnautą poilsį, pradėjęs ūkininkauti gimtajame Vaitkūnų kaime Bronius Kazlauskas. Buvęs partizanų rėmėjas, aktyvus sąjūdininkas, (dabar jau šviesios atminties) Br. Kazlauaskas, negailėjo jėgų, sveikatos, kad Kunigiškių kapinėse palaidotų partizanų atminimas būtų deramai pagerbtas. Jo brolis, doc. dr. Gvidas Kazlauskas kaip 1991-aisiais, taip ir dabar, parodė sveikintiną iniciatyvą organizuoti Svėdasų krašto  kovotojų už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę pagerbimo iškilmes.
Svėdasų seniūnija pasirūpino, kad būtų sutvarkyta Kunigiškių kapinių teritorija, nuvalyti spėję samanom apeiti partizanų paminklai.
Tačiau seniūnija neturėjo jokių galimybių atkurti tai, ką  kapinėse piktavaliai žmonės išniekino. O ilgapirščiai be jokio sąžinės graužimo pavogė paminklo viršūnėje įtaisytą varpą, nutraukė prie varpo pritvirtintą lyną. Neliko be piktadarių dėmesio ir įspūdingą architekto Br.Kazlausko paminklą juosusios masyvios metalinės grandinės – pavogtos ir jos…  

Lapkričio 3-iąją, sekmadienį, Anykščių rajono savivaldybė, Svėdasų seniūnija, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubas, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus ir asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ kviečia pagerbti ir prisiminti prieš 70 metų Drobčiūnų miške žuvusius Vaižganto partizanų kuopos vado Alberto Nakučio – Viesulo ir kitų Laisvės kovotojų atminimą.

• Nuo 10 val. Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje klebonas, kun. Raimundas Simonavičius ta proga aukos Šv. Mišias.
• Nuo 11 val. 30 min. Kunigiškių I kaimo kapinėse vyks čia palaidotų Lietuvos partizanų pagerbimo iškilmės „Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja…“ ( Dalyvaus ir mintimis dalysis partizanų artimieji, giminės, bendražygiai, Anykščių rajono vadovai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir kt. svečiai).
• Kapinėse vyks ir muzikinė-literatūrinė kompozicija,  kurioje pasirodys Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus etnografinis ansamblis, generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus (Kaunas) auklėtiniai ir pedagogai, Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos jaunieji šauliai, literatai, Rokiškio ,,Senamiesčio“ progimnazijos moksleiviai ir kiti renginio dalyviai.
• Po oficialiosios dalies (maždaug nuo 13 val. 30 min.) bus lankomas Kunigiškiuose veikiantis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, apžiūrimos atnaujintos ekspozicijos ir ta proga parengta architekto, dailininko, Buriatijos tremtinio Jono Lukšės istorinė – vizualinė paroda „Lietuvos partizanų takais“.  Muziejaus kiemelyje uteniškiai šauliai  vaišins šauliška koše ir arbata.

Organizatoriai maloniai kviečia!

Informacinis rėmėjas – „Anykštos“ leidinių grupė