Sergamumas gripu ir ūminėmis kvėpavimo infekcijomis auga ir dar gali didėti, tačiau situacija niekuo nesiskiria nuo ankstesnių gripo sezonų, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Situacija šiuo metu, gruodžio mėnesį, nėra labai išskirtinė lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu“, – antradienį žurnalistams sakė gydytoja.
„Jei dabar sergamumo skaičiai glumina – mūsų nestebina. Skaičiai bus už šią savaitę aukštesni“, – teigė NVSC atstovė.
NVSC duomenimis, per savaitę sergamumas naujų užsikrėtimų gripu skaičius padvigubėjo, nuo šios ligos mirė du žmonės. Praėjusią savaitę fiksuoti 6 697 užsikrėtimai gripu, kai savaitę anksčiau jų buvo 3 399. Taip pat ūgtelėjo ir bendras sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), koronaviruso infekcija.
Pasak D. Razmuvienės, gripo sergamumo rodikliai auga trečią savaitę iš eilės. Didesnis augimas buvo stebimas pastarąsias dvi savaites.
„Paprastai sergamumo sezonu, kai kyla sergančiųjų skaičius, būna kilimas tris, keturias savaites, toliau stabilizuojasi. Kai nemažėja, nei didėja, laikosi – dar apie pora savaičių ir pradeda sergančiųjų skaičius mažėti. Kiek laiko didėjo, tris, keturias savaites, tiek pat sergamumas mažės“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak medikės, šį sezoną gripas ėmė plisti kiek anksčiau nei įprasta, tačiau tokių tendencijų yra pastebėta ir anksčiau.
„Stebimos kitos pozicijos – kokia situacija gydymo įstaigose, kiek hospitalizuotų asmenų, kokio amžiaus, kiek gydoma intensyvios terapijos skyriuje“, – sakė specialistė.
Praėjusią savaitę ligoninėse dėl gripo buvo gydomi 97 asmenys, šiuo metu – apie 150, iš jų du trečdaliai vaikai iki 17 metų. Keletas asmenų gydomi reanimacijoje, tarp jų esama ir vaikų bei viena nėščioji.
D. Razmuvienės teigimu, praėjusią savaitę buvo fiksuotos dvi garbaus amžiaus asmenų mirtys. Vienas jų buvo skiepytas nuo gripo, kitas ne, abu senjorai turėjo lėtinių ligų. Per 10 metų, anot medikės, nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 123 žmonės.
Gydytojos teigimu, sergamumo situaciją leidžia įvertinti ir duomenys slaugos namuose bei ugdymo įstaigose. Didesnis sergamumas fiksuotas vienuose globos namuose. Trys mokyklos praėjusią savaitę pranešė dirbsiančios nuotoliniu būdu – iš Tauragės, Vilniaus bei Kazlų Rūdos.
„Nė viena savivaldybė nemato reikalo, kad būtų skelbiama epidemija vietiniu lygiu. Didžiausias sergamumas – Kaune, Kėdainiuose. Kadangi tik sergamumo skaičiai didėjantys, jie stebimi, bet visos kitos pozicijos – tiek asmens priežiūros įstaigos, tiek globos namai – nėra sutrikusios institucijos, kurios aprūpina vandeniu, maistu, nėra didelio susirgimų skaičiaus“, – teigė D. Razmuvienė.
Savivaldybėms nematant reikalo skelbti epidemijų, anot gydytojos, nesiruošiama skelbti epidemijos ir Lietuvos mastu.
NVSC duomenimis, per rudenį iki gruodžio 1 dienos panaudota 84 proc. gripo vakcinų, iš viso įsigyta 200 tūkstančių skiepų dozių. Skaičiuojama, jog paskiepytas kas penktas senjoras.
Kartu su darbdavių pastangomis, skaičiuojama, jog paskiepytųjų visuomenės narių skaičius sudaro apie dešimt procentų.
D. Razmuvienės teigimu, šiųmetės vakcinos sudėtis atitinka cirkuliuojančio A ir B tipo viruso štamus.
Medikė patarė nepamiršti COVID-19 metu naudotų apsaugos priemonių – kaukių, rankų higienos, taip pat patarė mažiau lankytis sambūriuose, maldos namuose, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, dar savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Didžiausi sergamumo rodikliai yra Kėdainių rajone – 2949,72 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kaune – 2832,13 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Panevėžyje – 2774,99 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Šilutės rajone – 2731,42 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Marijampolėje – 2692,60 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Jonavos rajone – 2660,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
