Sugalvojo užkietėjęs viengungis išsivirti koldūnų. Nuėjo pas kaimynę pasiskolinti mėsmalės. Prie durų paspaudė skambutį ir galvoja: pasiskolinsiu mėsmalę, išsivirsiu koldūnų, reikės kaimynę pasikviesti vakarienės. Ji ateis, pasiliks nakčiai, taps nėščia, ir turėsiu ją vesti. Kaimynė atidaro duris, o senbernis jai ir sako:
– Po šimts tave ir tavo mėsmalę!