Didžiosios savaitės prieš Velykas ketvirtadienio vakarą Lietuvoje baigiasi Gavėnia – Didžiojo ketvirtadienio vakarą bažnyčiose aukojamos šv. Mišios Viešpaties Paskutinei vakarienei atminti.
Katalikų Bažnyčia pradeda švęsti tris svarbiausias visų liturginių metų dienas – Velykų tridienį. Šios trys dienos primena atskirus žmonių atpirkimo ir Velykų slėpinio tarpsnius: Kristaus nukryžiavimą, jo palaidojimą ir Prisikėlimą.
Didžiojo ketvirtadienio vakarą Kristus su savo mokiniais aukštutiniame kambaryje valgo Paskutinę vakarienę. Vėliau Kristus bus suimtas Getsemanės sode, teisiamas ir nukryžiuotas ant Kalvarijos kalno. Šią šventą dieną krikščionys mini priimdami šv. Komuniją, melsdamiesi, pagarbindami Kryžių, apmąstydami Šventojo Rašto Kristaus kančios skaitinius, Kristaus aukos slėpinį.
Didysis penktadienis – griežto pasninko diena. Vilniuje tradiciškai rengiamas Kryžiaus kelias iš Arkikatedros į Trijų kryžių kalną. Vėliau – Arkikatedroje Kryžiaus pagerbimo pamaldos.
Kristaus laidojimo dieną Jėzaus kūnas nuimamas nuo kryžiaus, suvyniojamas į lininę drobulę ir palaidojamas uoloje iškaltame kapo rūsyje. Išgyvendama Jėzaus mirtį, Bažnyčia tyli ir neaukoja Mišių.
Didįjį šeštadienį, nusileidus saulei, mirties tamsą keičia ryški prisikėlimo džiaugsmo šviesa artėjant Velykų rytui. Velyknaktį uždegamos žvakės ir skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai. Bažnyčiose šventinami Velykų stalo valgiai.
Sekmadienį Velykų ryto Mišiose tikintieji džiaugiasi ir mini Dievo Sūnaus prisikėlimą, bažnyčiose skamba „Aleliuja” giesmės.
