Prieš 80 metų, 1941 birželio 14 d., Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG’o stovyklas. Neminėti šios datos neįmanoma, nes nuo šios dienos prasidėję įvykiai nepataisomai sugadino gyvenimą tūkstančiams Lietuvos gyventojų.
Kai kuriems pasisekė, jie sugrįžo į Lietuvą, bet dalis ištremtųjų taip ir liko nebepamatę gimtosios šalies: juos priglaudė svetima ir šalta Sibiro žemė. Daugelio tremtinių likimai taip ir liks nežinomi… Tai buvo visų Lietuvos žmonių tragedija. Lietuviai, žydai, lenkai, baltarusiai, rusai – visi dalinosi gyvenimo Sibire vargais. Ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, tarp kurių ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Pagerbiant okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas, mūsų pareiga užtikrinti, kad istorinės tragedijos nesikartotų naujais pavidalais. Negalime leisti, kad nusikaltimai žmoniškumui ir niekuo nekaltų žmonių patirtos kančios ilgainiui nugrimztų užmarštin. Tragišką istoriją turime atsiminti ir perduoti ateities kartoms. Tremtinių atminimą pagerbkime ne tik visuotine tylos minute, iškėlę vėliavas su juodu kaspinu, bet ir toliau kurdami nepriklausomą, laisvės idealais paremtą, žmogaus teises gerbiančią Lietuvos valstybę.
Pagarbiai
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Tomas Tomilinas
