Šiauliuose penktadienį atidarius dar vieną karinį miestelį šalyje, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog modernėjanti infrastruktūra didina tarnybos patrauklumą.
Naujasis miestelis ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste – trečias tokios apimties Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektas nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.
Šių metų vasarį buvo atidaryti dar du panašūs miesteliai Rokantiškėse ir Šilalės rajone. Pasak šalies pareigūnų, ši infrastruktūra padės sparčiau augti Lietuvos kariuomenei.
„Moderni karinė infrastruktūra mums leis ir toliau plėsti kariuomenės personalą bei tęsti Lietuvos karinių vienetų komplektavimą. Svarbiausia, kad pastaraisiais metais auga karinės tarnybos patrauklumas“, – miestelio atidaryme kalbėjo G. Nausėda.
„Todėl ir toliau plėsime karinę infrastruktūrą ir didinsime profesinės karo tarnybos karių skaičių galiausiai pereidami prie visuotinio šaukimo kaip esminio visuotinės gynybos elemento“, – akcentavo jis.
Šiaulių kariniame miestelyje iškilo administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sporto patalpos ir aikštės.
Miestelyje pastatytos ir techninės paskirties pastatai: sandėliai, garažai, degalinė, plovykla ir pastogė technikai. Taip pat įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių – ir specialiai pritaikytos elektromobiliams bei žmonėms su negalia.
„Orios tarnybos sąlygos, kai sugrįžus į poligonus nereikia sukti galvos kaip ir kur išdžiovinti uniformą ar batus, galimybė gerai pailsėti, ne tik atveria daugiau laiko, galimybių asmeniniam tobulėjimui, bet profesiniam ugdymui. Tai – labai svarbus dėmuo keliant karių moralę, motyvaciją ir kovinę parengtį“, – akcentavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Visuose trijuose minėtuose miesteliuose gali dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. žmonių. Jų įrengimas ir priežiūra Lietuvai kainavo apie 231 mln. eurų.
„Iš tikrųjų trys kariniai miesteliai – Rokantiškėse, Šilalės rajone ir dabar Šiaulių mieste – žymi tą naują kokybinį infrastruktūros etapą“, – kalbėjo gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas.
G. Nausėdos teigimu, karinių miestelių plėtra – vienas sėkmingiausių pastarojo meto Krašto apsaugos sistemos projektų.
„Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame karinei įrangai ir ginkluotei, kaupiame atsargas. Taip pat aktyviai ruošiamės priimti Vokietijos brigados karius bei Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgas. Džiugu, kad lygiagrečiai pavyksta pagerinti ir mūsų karių tarnybos sąlyga“, – į atidarymą susirinkusiems svečiams kalbėjo šalies vadovas.
L. Kasčiūnas akcentavo, jog miestelio atidarymu yra atsisukama į „Žemaitijos“ brigadą. Miestelis skirtas Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kariams ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos šeštajai rinktinei.
Ši ir kita karinė infrastruktūra Lietuvoje plečiama ruošiantis iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją, priimti Vokietijos brigadą, gerinti sąlygas dislokuotam Jungtinių Valstijų batalionui.
Ukraina neteko 13 tukstanciu kareiviu , nauseda , i koki suda ir uz kokia nauda sau tu mus nori pakist po rusu tankais ?