Mažojo Anykščių geležinkeliuko linija iš Anykščių į Rubikius išgyvena nepriežiūros ir kelių lietingų metų sukeltos pylimo griūties katastrofą: didžiojo ežero pakrančių verslininkai netekę dalies pajamų, sukasi siūlydami naujas atrakcijas.
Siaurukas gi lakioja trumpaisiais reisais ir dunda naujosios vasaros sostinės – Surdegio link.
Po geologų apžiūros bei pirminių tyrimų kalant į gruntą strypus ir ieškant labiausiai pažeidžiamų, požeminio vandens išplautų vietų, eismas į Rubikius vis dar sustabdytas. Kada jis bus atnaujintas, nežinia: net ir sulaukus specialistų rekomendacijų remonto darbams, matyt, taip greitai neprasidės, juk reikės daug lėšų.
Siauruko administracija sukasi kaip išmano. Jau antri metai beveik atsisakę reisų į Vakarus, į sakraliuosius Troškūnus, sėkmingai siūlo ir veža į taip pat egzotišką vietą – senutėlę Surdegio geležinkelio stotį. Istorinė miestelio su stačiatikių šventovės šlove, visai nerūpi – svarbu gerai leisti laiką, pasivaišinti, pasilinksminti. Tos kelionės tiko ir mokinukams su tėveliais, ir smagioms jaunimo grupėms, ir darbo kolektyvams. Ne tik egzotiškas pasivažinėjimas drėgnais raistais, aukštapelkėmis, miškais, svaigiomis lygumomis, bet ir senosios stoties dvasia. Ten laukiantys pasakojimai bei valgiai, gėrimai, išmanios degustacijos, žaidimai ir žavingas apiplėšimas. Anykštėnų plėšikų „gauja“ ir vėl turi darbo – linksminasi ir kitus linksmina.
Kelionė į Surdegį – 280 eurų, net keista, kad šiek tiek pigesnė nei į Rubikius, bet šiek tiek brangesnė nei į Troškūnus, juk atstumas nepalyginamai didesnis – vietoje įprastų keliolikos kilometrų – net 36. Tačiau traukinys skrieja gerokai greičiau ir atkarpą įveikia per valandą – greitasis.
Užpraeitą savaitę į Surdegį riedėjo net trys traukiniai, o karštojo savaitgalio dienomis daugybę kartų, šeštadienį net aštuonis, traukinukas judėjo ir trumpuoju reisu Stotis – Janydžių pervaža maršrutu, kasdien pavežiodamas po daugiau negu šimtą turistų.