Siekiai tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu atidedami ateičiai

Trečiąjį kartą nusprendusi bandyti tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare, Anykščių rajono savivaldybė ir vėl patyrė fiasko – net nepradėta rengti nauja paraiška.
Iš savivaldybės biudžeto sumokėjus 5 tūkst. Eur literatūros pažinimo programos vaikams ir paaugliams „Vaikų žemė“ įkūrėjui, Istorijų dvarelio koncepcijos autoriui Justinui Vancevičiui, kuris pasirinktas kaip konsultantas rengiant naują paraišką, po keleto susirinkimų prieita prie išvados, kad Anykščiams iki UNESCO – dar tolimas kelias.

Priėjo išvadą, kad neatitinkareikalavimų

Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja, paraišką UNESCO literatūros miestų tinklo narystei rengiančios darbo grupės pirmininkė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė „Anykštą“ raštu informavo, kad šių metų birželį, kaip buvo numatyta, Anykščių rajono savivaldybės paraiška tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare nebebus teikiama.

„Aliktus situacijos analizę organizuojant kūrybines dirbtuves ir diskusijas su Anykščių kultūros lauko atstovais bei išnagrinėjus UNESCO kūrybinių miestų paraišką padarėme išvadą, jog tam, kad Anykščių paraiška visiškai atitiktų formaliuosius paraiškos reikalavimus, turi atsirasti papildomi su literatūra susiję tęstiniai projektai, integralios literatūros programos, tarptautiniai literatūros festivaliai, taip pat svarbus politinis įsipareigojimas įsteigti UNESCO biurą naujos arba egzistuojančios įstaigos pagrindu.

Artimiausiu metu parengsime galutinį planą, kaip per 2 metus įvykdyti veiklų kompleksą, kad pasiektume formalų atitikimą UNESCO kūrybinio miesto tinklo nario reikalavimus bei suaktyvintume literatūrinės krypties veiklas Anykščiuose.

UNESCO paraiška skiriasi nuo kitų konkursinių paraiškų tuo, kad pildomos ne idėjos ir planai, bet faktai, kurie liudija, kad miestas jau yra pasirinktos kūrybinės krypties (literatūros) procese ir kelyje. Reikia pripažinti, kad Anykščiai turi puikias startines pozicijas, tačiau iki visiško atitikimo kultūros laukas privalo planuotai padirbėti.
Anykščiai išlaiko siekį tapti UNESCO literatūros srities kūrybinių miestų tinklo nariu, tačiau šį birželį paraiška nebus teikiama. Per dvejus metus ketiname įvykdyti literatūros srities veiklų suaktyvinimo programą, kuri sudarys geresnes sąlygas vykti intensyvesniam literatūriniam gyvenimui bei rastis aktualiems literatūros projektams, dėka kurių išpildysime ir atitikimą trūkstamoms UNESCO paraiškos grandims“, – raštu komentavo K. Jakubauskaitė-Veršelienė.

Dirbo ir nekilnojamo turto agentai

Į UNESCO paraiškos rengimo darbo grupės sudėtį buvo įtrauktas Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Socratus“ direktorius Mindaugas Nefas, programos „Vaikų žemė“ vadovas J. Vancevičius, Anykščių rajono mero patarėja Inona Brasiūnienė, savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus specialistės Inga Eidrigevičienė ir Monika Biliūnė, Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos direktorė Daiva Perevičienė.

Kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose buvo diskutuojama apie Anykščių narystę UNESCO literatūros miestų tinkle, dalyvavo Anykščių kultūros centro režisieriai Julius Jakubėnas ir Jolanta Pupkienė, Pasaulio anykštėnų bendrijos atstovė Simona Ševčenkaitė, „Šventosios upės mokyklos“ mokytojas Paulius Briedis, menininkė Eglė Rakauskaitė, NT agentūros „Hausitus“ biuro vadovė Diana Liaudanskienė, VšĮ Sielos sala įkūrėja Indrė Šiliauskaitė, VDU filosofijos doktorantas Adas Diržys, vertėja ir tekstų kūrėja Aušrinė Benedikt, VšĮ „Atvertos langinės“ įkūrėja Rūta Stanevičienė.

Kad paraiška neteikiama, sužinojo tik iš „Anykštos“

„Anykšta“ pakalbino vieną iš šios darbo grupės narių, Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos direktorę Daivą Perevičienę. Pašnekovė prisipažino tik šio pokalbio metu iš „Anykštos“ išgirdusi, kad paraiškos tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare Anykščių rajono savivaldybė birželį nebeteiks.

„Su manimi apie tai nebuvo diskutuota. Kad nebebus teikiama paraiška, sužinojau iš jūsų dabar“, – sakė D. Perevičienė.

Konsultacijos surengtos vos kelis kartus

Sutartyje su Anykščių rajono savivaldybe buvo numatyta, kad paraiškos tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare rengimo konsultantas J. Vancevičius surengs ne mažiau kaip 28 susirinkimus, suteiks 60 valandų konsultacijų ir šias paslaugas teiks iki tol, kol Anykščių rajono savivaldybė pateiks paraišką UNESCO organizacijai. Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos direktorė D. Perevičienė sakė, kad darbo grupės susirinkimai su konsultantu J. Vancevičiumi įvyko vos kelis kartus.
„Pernai susirinkimai vyko kokius keturis ar penkis kartus tai tikrai. Šiemet buvo vienas susirinkimas Anykščių kultūros centre, kuriame buvo daug dalyvių“, – apie vasario mėnesį vykusias mąstymo dirbtuves „Anykščiai – UNESCO literatūros miestas – būti ar būti?“ prisiminė D. Perevičienė.

Vyko tik diskusijos

Pasidomėjus, kaip vykdavo UNESCO paraiškos rengimo ir veiklų organizavimo, planavimo darbo grupės darbas, šios darbo grupės narė D. Perevičienė pasakojo: „Mes tiesiog diskutuodavome, kokie renginiai galėtų būti organizuojami, kaip Anykščių miestas prisistatyti galėtų, ką į paraišką įtraukti, kokius akcentus dėti. Kalbėdavomės ir apie kitus UNESCO miestus, ką jie rodo, ką jie darė.“

D. Perevičienė sakė, kad tuo metu, kai vyko darbo grupės susirinkimai, pati paraiška tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare dar nebuvo rengiama.

Pritaikys kituose projektuose

Nors paraiška siekti UNESCO literatūros miestų tinklo narystės šiemet nebebus teikiama, Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos direktorė D. Perevičienė svarstė, kad darbo grupės veikla nenuėjo perniek.

\„Dažnai iš diskusijų išauga kažkokie kiti projektai. Manau, kad tai, ką mes padiskutavome, galime pritaikyti kažkokiuose kitokiuose projektuose, išryškinant tas sritis, apie kurias buvo diskutuojama UNESCO paraiškoje.

Pasiteiravus nuomonės, ar realu Anykščiams tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu, D. Perevičienė prisipažino, kad sunku pasakyti.
„Mes labai mažytis miestas. Bet kartais ir mažyčiai miestai būna unikalūs. Tiesiog viskas priklauso nuo idėjos originalumo“, – pastebėjo D. Perevičienė.

Mano, kad trūko konsultacijų

„Anykšta“ pakalbino ir literatūros pažinimo programos vaikams ir paaugliams „Vaikų žemė“ įkūrėją, Istorijų dvarelio koncepcijos autorių J. Vancevičių, kurį savivaldybė pernai pasirinko kaip konsultantą rengiant naują paraišką Anykščiams tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu. Jis buvo vienintelis pretendentas savivaldybei teikti konsultacines paslaugas.

Pasiteiravus J. Vancevičiaus, kaip konsultanto, pozicijos, kodėl nuspręsta neberengti paraiškos tapti UNESCO literatūros miestų tinklo narystei, J. Vancevičius kalbėjo: „Vyko konsultacijos su įvairiomis Anykščių bendruomenėmis – švietimo, kultūros, nevyriausybinių organizacijų, – ir paaiškėjo, kad galbūt reikia didesnio įdirbio, kad paraiška būtų parengta.“

Pašnekovui priminus, kad Anykščiai jau du kartus bandė rengti paraišką tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu ir pasiteiravus, kodėl tuomet jos rengėjams nebuvo aišku, kad Anykščiams to įdirbio trūksta, J. Vancevičius ta tema nedaugžodžiavo.
„Nevyko gal konsultacijos? Aš nedalyvavau pirmuose paraiškų rengimuose“, – sakė jis.

Reikia daugiau darbų

Pasiteiravus, ar jis yra buvęs tas žmogus, kuris Anykščių rajono savivaldybei atvėręs akis, kad norint tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu, Anykščiams reikia dar daug dirbti, J. Vancevičius sakė: „Nežinia. Pirmas dalykas – tai paraišką teikia savivaldybė. Ją pasirašo meras. Tai savivaldybė galiausiai sprendžia, ar yra pakankamai informacijos, ar nuveikta pakankamai darbų ir panašiai, kad būtų pateikta tokia solidi ir įtikinanti paraiška. Tai, matyt, po tų konsultacijų, pokalbių su bendruomenių nariais paaiškėjo, kad tų darbų reikia daugiau. Reikia pasidaryti kažkokį poros metų planą ir jį vykdyti.“

Praeities neužtenka

Savivaldybę konsultavęs rengiant paraišką tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare J. Vancevičius „Anykštos“ paprašytas įvardijo, kas labiausiai Anykščiams kišo koją tapti literatūros miestų tinklo nare.

„Na, gal tas literatūros aktualizavimas dabartyje. Yra didžiulis kultūrinis literatūrinis palikimas ir manau, bent jau man asmeniškai, tyrimo nesame atlikę Lietuvos mastu, bet Anykščiai daugeliui asocijuojasi su Lietuvos literatūros klasikais, Anykščių šileliu pirmiausia, bet tos praeities neužtenka. Reikia kažkokių daugiau dalykų, atsirandančių dabartyje. Tai jie vyksta. Istorijų dvarelis įkurtas ir įvairūs renginiai vykstantys, muziejus veikia, ir taip toliau, ir panašiai, bet galbūt dar yra dalykų, kuriuos verta stiprinti ir ugdyti. Bet kadangi didžiąja dalimi tai turėtų būti savivaldybės prerogatyva, tai jie toliau ir galvos, kaip sudarinėti planą ir kaip tai aktyvinti“, – sakė J. Vancevičius.

Padės savivaldybei planuoti

Anykščių rajono savivaldybės sutartis su J. Vancevičiumi galioja iki šių metų birželio 30 dienos. Pasidomėjus, ką jis dabar veiks, kai nuspręsta paraiškos UNESCO literatūros miestų tinklo narystei nebeteikti, J. Vancevičius sakė, kad prisidės prie savivaldybės planavimo, kaip tinklo nare tapti po dvejų metų.

Priminsime, kad J. Vancevičius Anykščių rajono savivaldybės užsakymu už 20 tūkst. eurų yra sukūręs Istorijų dvarelio koncepciją. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos duomenimis, Istorijų dvarelį per metus aplanko apie 3 tūkst. lankytojų. Palyginti, pavyzdžiui, Šeimyniškėlių piliakalnio istorinį kompleksą per metus aplanko apie 7,5 tūkst. lankytojų, Siauruko muziejų – 16,4 tūkst. lankytojų. Kaip matyti iš statistinių duomenų, 2020 metais duris atvėrusiam Istorijų dvareliui per trejus metus išsikovoti didesnio populiarumo tarp lankytojų nepavyko.

Reikia kitų aplinkybių

Kultūrologas, laikinai Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos pirmininko pareigas einantis Vytautas Balčiūnas „Anykštai“ komentavo nematantis ženklų, kad Anykščiai greitu laiku taptų UNESCO literatūros miestų tinklo nariu.

„Tam, kad Anykščiai, turintys išskirtines literatūros klasikos tradicijas bei dabar kuriančių rašytojų, galėtų dalyvauti UNESCO literatūros miestų tinkle, reikia iš esmės kitų aplinkybių, ypač – tęstinių tarptautinių litaratūros projektų. UNESCO programų esmė – kultūros tinklų kūrimas, kuo didesnės įvairių šalių ir žemynų kūrėjų bendradarbiavimas. Anykščiai to neturi ir nematau ženklų, kad tai greitu laiku įvyktų. Nesu tikras, ar Anykščiams iš viso to reikia, ar pavyktų rasti partnerių šių projektų vykdymui ir ar jie turėtų didelę prasmę. Nidoje prieš dvidešimt septynerius metus esu inicijavęs ir su kolegomis sukūręs tarptautinį T. Manno festivalį, tad žinau, kokio sunkumo ir sudėtingumo yra tokių projektų vykdymas. Tokių pajėgų ir pasiryžimo Anykščiuose dar nėra, nors A. Baranausko kultūros festivalis galėtų būti labai vertingas nacionalinis klasikos alsavimo dabartyje projektas. Kaip žinau, ore sklando ir Laimės žiburio festivalio idėja, kuri galėtų tapti dabarties žmogaus sąmoningumo idėjų svarstymu, modernios tapatybės ryšio su klasika apmąstymu, meninių inovacijų renginiu. Jei Anykščiams pavyks suformuluoti kultūros plėtros strategijos gaires (iki 2030 metų, kai tai daryti skatina Vyriausybės patvirtinta nacionalinė strategija „Kultūra 2030“) ir išsikelti naujus kultūros plėtojimo tikslus, susietus ir su kurorto kūrimu kultūros mieste, galime tikėtis ir šuolio į tarptautinius tinklus. Bet dvejų metų atidėjimo tam tikrai nepakaks, nes kokybiškai naujoms sąlygoms sukurti reikia ženkliai daugiau laiko. Galbūt postūmį duos 2027 m. minimas A. Baranausko klėtelės-muziejaus šimtmetis, galbūt tais metais Anykščiai vėl galėtų tapti Lietuvos kultūros sostine ir inicijuoti Seime 2027 – Lietuvos memorialinių muziejų metus (taip buvo 2012 m., kai pirmojo Lietuvos muziejaus – Poškos Baublių 200 metų jubiliejui buvo paskelbti Muziejų metai)“, – komentavo V. Balčiūnas.

Nesijaučia, kad Anykščiai – literatūrinė sostinė

Balandį apie Anykščių siekius tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu laidą parengė LRT KLASIKA laida „Ryto allegro“. Kad norint tapti šio tinklo nariu Anykščiuose trūksta daugelio dalykų, radijui sakė kalbintas muziejininkas, Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys Raimondas Guobis.

„Anksčiau būdavo didelės literatūrinės šventės, suvažiuodavo rašytojai, čia būdavo tokie festivaliai didžiuliai, o dabar jau to nėra. Mūsų noras, aišku, yra labai gražus, bet mums pirmiausia reikia išmąstyti, kodėl mums to reikia. Reikia žmonių, kurie degtų tuo ir norėtų tai padaryti, turėtų idėjų. Manyčiau, tai labai priklauso nuo rajono valdžios ir nuo kultūrinių įstaigų požiūrio. Kad būtų daugiau visokių renginių, kurie yra susiję su knygomis. Mieste turi eiti ir matyti, kad čia literatūros sostinė. Bibliotekose, kultūros įstaigose turi nuolat apie tas knygas būti kalbama“, – kalbėjo R.Guobis.

Išleisti tūkstančiai eurų, lydėjo skandalai

Priminsime, kad 2017 metais Anykščių savivaldybės paraišką tapti literatūrinių miestų tinklo nare rengė UAB „Bugiris“ steigėja, buvusi Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus patarėja Jurgita Bugailiškienė.

Už paraiškos rengimą jai sumokėta 3 tūkst. Eur.
Siekio, kad Anykščiai taptų UNESCO literatūros miestų tinklo nariu, Anykščių rajono savivaldybei įgyvendinti nepavyko, tačiau Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija puikiai įvertino pačią paraišką.

2021 metais paraiškos rengimas, Anykščiams siekiant literatūrinių miestų tinklo narystės, virto skandalu. Tuomet pagrindine paraiškos koncepcijos autore prisistatė tuometinė Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Audronė Pajarskienė.

Anykščių rajono savivaldybę Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija informavo, kad nerems savivaldybės siekio tapti pasaulinio literatūros miestų tinklo nare, kadangi analogišką paraišką tapti tinklo nariu greičiau pateikė Vilnius.

Maža to, antrą kartą bandydama tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare, Anykščių rajono savivaldybė apsimelavo Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai.
Šie buvo priblokšti, tik iš „Anykštos“ publikacijos sužinoję, kad savivaldybės rengiama paraiška jau praktiškai užbaigta ir verčiama į anglų kalbą, nors dar prieš keletą dienų komisijos specialistai savivaldybę konsultavo, kaip reikėtų patobulinti prieš ketverius metus teiktą už 3 tūkst. Eur parengtą UAB „Bugiris“ paraišką.
Kitaip tariant, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai norėta pateikti „seną rašinėlį“, o komisijai jį atmetus Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, suklaidintas tuometinės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėjos A. Pajarskienės, komisijos sprendimą viešai pavadino „šlykščiu“.

Vėliau dėl paraiškos rengimo ir melo, kad paraiška jau buvo parengta, A. Pajarskienei teko aiškintis Anykščių rajono tarybai, tačiau dėl to ji nebuvo nubausta.
Anykščių rajono taryba yra vienbalsiai pritarusi, kad Anykščiai siektų tapti UNESCO literatūros miestų tinklo narystės.

„Įsitraukimas į UNESCO kūrybinių miestų tinklą nėra laike apibrėžtas projektas su konkrečia sąmata – tai vieninga ir kryptinga bendradarbiavimo platforma, kuri miestui sukuria neabejotiną ekonominę ir socialinę naudą: kryptingai atnaujinama ir vystoma infrastruktūra, auga vidaus investicijos, gerėja vietos gyventojų pasididžiavimas savo kraštu, didėja tarptautinis žinomumas“, – apie tokio statuso naudą informuota Anykščių rajono taryba.

2021 metais UNESCO literatūros miestų tinklo nariu tapo Vilnius, šis statusas suteiktas Gioteburgui (Švedija) ir Džakartai (Indonezija). Tarp UNESCO literatūros miestų jau yra Krokuva ir Vroclavas (Lenkija), Utrechtas (Nyderlandai), Lvovas (Ukraina), Tartu (Estija), Liubliana (Slovėnija) – iš viso apie 40 pasaulio miestų.