Kultūros ministerijoje antradienį pristatytas mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektas. Pirma mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Šiaulių rajone esantis Naisių kaimas. Tai – Naisių kaimo bendruomenės inicijuotas ir vykdomas projektas, kurį palaiko Kultūros ministerija ir asociacija „Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga”.
Pristatydamas mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektą, kultūros ministras Šarūnas Birutis priminė, jog buvo atliktas tyrimas, iš kurio paaiškėjo, kad 32 proc. mažų miestelių gyventojų dalyvauja įvairiuose socialiniuose tinkluose, kuriuose vidutiniškai per dieną praleidžia tris valandas, o savaitgaliais – dar daugiau. Bet tai – negyvas bendravimas. Gyvas bendravimas – daug geresnis.
Mažų miestelių dalyvavimas kultūrinėje veikloje – dar mažesnis, o beveik 2 milijonai žmonių gyvena mažuose miesteliuose ir kaimuose. Anot ministro, jei nepuoselėjamas bendruomeniškumas, jei žmonės nedalyvauja kultūrinėje veikloje, susidaro vakuumas. Iš to kyla apatija, alkoholizmas, tai skatina narkomaniją, taip pat ir emigraciją.
„Bendruomenių vaidmuo ypač reikšmingas kultūriniame gyvenime. Niekas taip nesutelkia bendruomenių, kaip kultūrinė veikla”, – sakė Š. Birutis, pabrėždamas, kad dar kartą nori pasidžiaugti dėl gražios Naisių kaimo bendruomenės iniciatyvos.
Projekto „Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Naisiai 2015” sumanytojas – politikas, ūkininkas, kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis. „Mes gyvename sodybų tuštėjimo metu. Namai dar stovi, bet šviesos juose jau nėra. Procesas, kuris ištiko kaimą, yra senėjimo, tuštėjimo, nykimo”, – sakė R. Karbauskis. Anot jo, reikia imtis visų priemonių, kad taip nenutiktų.
Jis priminė, jog, norėdamas paneigti įvaizdį, kad Lietuvos kaimas miršta, kad yra prasigėręs, bandė imtis visokių priemonių. Pirmiausia tai bandė daryti seriale, paskui – festivalyje „Naisių vasara”, kuriame nebūna alkoholio. Tada buvo įkurtas Naisių teatras. Pastaruoju metu baigiamas pilti piliakalnis – Baltų arena, ant kurio tilps nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių.
Anot R. Karbauskio, vienintelis kelias, kad Lietuva neišsivaikščiotų, yra kultūros kelias. Kad kaime, miestelyje žmonės galėtų tenkinti savo kultūrinius poreikius. Jis prisiminė, kaip kartą klausinėjo vieno miestelio moksleivių, kas iš jų yra buvę profesionaliame teatre. „Kelių tūkstančių gyventojų miestelyje neatsirado tokio vaiko”, – apgailestavo R. Karbauskis.
„Naisiuose turime bendruomenę, kuri yra supratusi, kaip gera gyventi blaiviai. Visi renginiai pas mus vyksta be alkoholio. Dėl to pasikeitė žmonių santykiai, tėvų ir vaikų santykiai. Pas mus atvažiuoja šimtai tūkstančių žmonių. Jei eisim tuo keliu, turėsime daugiau mažųjų sostinių”, – mano R. Karbauskis.
Anot jo, geriausi vaistai nuo patyčių, nuo apatijos – etnokultūra. „Kartą paklausiau žmogaus, ar įsivaizduoja vaiką, kuris, apsivilkęs tautiniais drabužiais, vartoja alkoholį, narkotikus. Ne, neįsivaizduoju, atsakė. Grąžinti etnokultūrą į mokyklas – nuo to reikia pradėti”, – tokį žingsnį įvardijo R. Karbauskis.
Asociacijos „Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga” pirmininkė Guoda Burokienė priminė, kad Lietuvoje yra 1700 bendruomenių. Iš jų 1300 yra asociacijos narės. Anot jos, svarbiausia, kad į bendruomenes įsitraukė jaunimas, tik reikia mokėti jį prikalbinti. „Kaimas nuo amžių amžinųjų buvo Lietuvos kultūros židinys. Iš jo išėjo visi šviesuoliai”, – priminė G. Burokienė.
Buvo paminėti ir Naisiuose – pirmojoje mažojoje kultūros sostinėje – šią vasarą vyksiantys renginiai. Numatyti keturi festivaliai, jau 39 kartą į Naisius užsuks „Poezijos pavasaris”, vyks aštuonių renginių ciklas „Baltų šventės”. Naisių teatras repetuoja spektaklį „Žemaitė”, kurį planuoja „išvežti” į Lietuvą.
Šį projektą finansuoja pats R. Karbauskis. Kiek jis tiksliai atsieis, mecenatas dar negalėjo įvardyti, tik pasakė – šimtus tūkstančių eurų. Anot jo, galėtų atsirasti ir daugiau mecenatų, kurie kilę iš mažų miestelių. Tuose miesteliuose su jų pagalba būtų lengviau tęsti mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektą.